Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti beveik 7,7 tūkst. ukrainiečių.
Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, per ją jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių. Dar daugiau kaip 1,4 tūkstančio įsidarbino savarankiškai.
Didžioji dalis darbdavių ukrainiečius įdarbina neterminuotai.
Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst. laisvų darbo vietų ir šis skaičius nuolat auga.
Didžioji dalis ukrainiečių įsidarbino gamybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.
Ukrainiečiai pradėjo dirbti ir mokytojų padėjėjais, rinkodaros specialistais, apskaitininkais, choreografijos, anglų, rusų kalbos, matematikos mokytojais.
Anot ministerijos, esama ir retesnių profesijų atstovų, kuriems pavyko įsidarbinti, pavyzdžiui, gyvūnų draustinio prižiūrėtoju, gelbėtoju, sanitarijos specialistu, cheminės analizės laborantu.
Ministerijos duomenimis, dalis darbo ieško pagal įgytą specialybę, dalis renkasi galimybę įsidarbinti greičiau nekvalifikuoto darbo pozicijose. Taip pat ryškėja tendencija, kai išsilavinę ukrainiečiai ieško darbo ir pagal specialybę, ir pagal rinkoje dominuojančius pasiūlymus. Aukštos kvalifikacijos darbuose dirba apie 6 proc. visų įdarbintų žmonių.
Vidutiniai jiems mokami atlyginimai skirtingose pozicijose svyruoja nuo minimalaus atlygio iki beveik 2 tūkst. eurų, rašoma ministerijos pranešime.
Nekvalifikuotus darbus siūlančios įmonės vidutiniškai pasiruošusios mokėti iki 900 eurų.
Daugiausia įsidarbinusiųjų yra didžiuosiuose šalies miestuose, bet aktyviai darbinamasi apgyvendinimo sektoriuje kurortinėse Druskininkų ir Palangos savivaldybėse, kiek mažiau – Neringoje ir Birštone. Ukrainiečiai dirba jau 53 iš 60 šalies savivaldybių.
Parama už ketvirtį milijono
Paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikė beveik pusė visų šalies savivaldybių. Dosniausios ukrainiečiams yra Klaipėdos, Rietavo, Kauno raj., Vilniaus, Šilalės raj., Jonavos raj. ir Šiaulių raj. savivaldybės.
Žmogui skiriamos paramos dydis savivaldybėse varijuoja nuo 150 iki 193,5 euro, o kitiems šeimos nariams – nuo 50 iki 64,5 euro. Kai kurios savivaldybės visiems skyrė vienodo dydžio išmokas.
Iki kovo 31 dienos ukrainiečiams paskirta ketvirtis milijono eurų paramos.
Savivaldybių parama artimiausiu metu plėsis – 17 iš 32 savivaldybių, dar nesuteikusių finansinės paramos, nurodė, kad jau numatyti savivaldybių tarybų posėdžiai, kuriuose bus patvirtinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo veiksmų.
Ukrainiečiams suteikta ir kitokia parama. Jau išdalinta daugiau kaip 30 tūkst. vienkartinių 115 eurų vertės maisto kortelių, apie 35 tūkst. higienos paketų, 35 tūkst. maisto paketų. Emocinę ir psichosocialinę paramą per organizaciją „Gelbėkit vaikus“ gavo virš 7 tūkst. vaikų iš Ukrainos, paramą daiktais, reikmenimis, paslaugomis gavo beveik 6 tūkst. ukrainiečių vaikų, parama kūdikio kraiteliu ir kitomis priemonėmis suteikta 130 nėščių moterų.
Į pagalbos Ukrainos pabėgėliams teikimą įsijungė daugiau kaip 8 600 savanorių, kurie dirba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, Lietuvos Carite, Maltos ordino pagalbos tarnyboje, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, Maisto banke.
Higienos paketai į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams dalinami registracijos centruose Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune Šiauliuose ir Panevėžyje.
