Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti. Ja siekiama parodyti žmonėms jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis, supažindinti su jų rūšimis ir struktūra.
LLRI skaičiavimai rodo, kad vidutinis mokesčių mokėtojas 47 dienas per metus skirs tam, kad finansuotų „Sodros” sistemą, 15 dienų – bendrąsias valstybės paslaugas ir devynias dienas dirbs Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti. Švietimas mums kainuos 18, o kultūra ir menas – keturias darbo dienas.
„Mokesčių sistema dėl savo sudėtingumo paslepia tikrąją žmonių patiriamą mokesčių naštą. Mokesčius nuo darbo užmokesčio skaičiuoja darbdavys, dėl to žmonės ne visuomet žino, kiek mokesčių sumoka. Vartojimo mokesčiai – PVM ir akcizai – taip pat būna įskaičiuoti į prekių ir paslaugų kainą, tad atsiskaitydami negali greitai suskaičiuoti, kokia mūsų sumokėtų pinigų dalis nukeliavo į biudžetą”, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Anot jos, kuo geriau žmonės susipažinę su valstybės mokesčių struktūra, biudžeto panaudojimo tikslais bei išlaidų proporcijomis ir kuo tiksliau žino jiems asmeniškai tenkančią valstybės finansavimo atsakomybę, tuo labiau informuotus sprendimus jie gali priimti balsuodami rinkimuose ir spręsdami, kokių mokesčių ir išlaidų reikia valstybei. Šiandien ypač aktualu investuoti į tokį gyventojų švietimą.
„Informaciją apie asmeniškai kiekvienam gyventojui tenkančią mokesčių naštą bei asmeninę laisvės nuo mokesčių dieną leidžia sužinoti šių metų interaktyvi mokesčių skaičiuoklė „Moku mokesčius” (www.mokumokescius.lt). Įvedus asmens uždirbamas pajamas ir patiriamas išlaidas, skaičiuoklė ne tik apskaičiuoja, kiek ir kokių mokesčių žmogus sumoka, tačiau ir parodo, kokią dalį pajamų jis skiria įvairioms valstybės funkcijoms finansuoti,” – kalbėjo LLRI jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė.
LLRI mokesčių skaičiuoklė supažindina ir su Lietuvoje galiojančių mokesčių struktūra, konkrečiais jų panaudojimo tikslais, išlaidų proporcijomis.
2022 m. Laisvės nuo mokesčių diena buvo minima birželio 6-ąją dieną. Tačiau peržiūrėjus skaičiavimus pagal faktinius metų rezultatus, ji pasislinko į gegužės 12-ąją dieną. Prognozuotų ir faktinių rodiklių skirtumus didele dalimi lemia infliacijos poveikis, iškreipiantis visus ekonominius santykius ir rodiklius.
„Kaip praėjusiais metais, taip ir šiemet infliacija sukuria iliuziją, kad Laisvės nuo mokesčių diena ateina anksčiau. Taip atsitinka todėl, kad išlaidos, taip pat kaip ir pajamos, nespėja pasivyti infliacijos pučiamo bendrojo vidaus produkto, o ne todėl, kad valstybės finansai yra valdomi efektyviau ar mokesčių našta – mažinama,” – sakė R. Simonaitytė.
Tad infliacija tampa paslėptu mokesčiu, nes gyventojas nejučiomis už tas pačias pajamas gali įsigyti vis mažiau. „Augančios kainos mažina gyventojų perkamąją galią, o tai reiškia, kad nuvertėję pinigai leidžia įsigyti vis mažiau prekių ir paslaugų. Įskaičiavus infliaciją, kaip mokestį, už kurį parlamentas nebalsuoja ir jo neįteisina, Laisvės nuo mokesčių diena mus ištiktų gerokai vėliau,” – teigė E. Leontjeva.
Norint, kad laisvės nuo mokesčių diena kiekvienais metais išauštų vis anksčiau, mokesčių našta turėtų būti kryptingai mažinama. Tą leistų pasiekti skaidri, paprasta ir aiški mokesčių sistema. Interaktyvią mokesčių skaičiuoklę rasite www.mokumokescius.lt
