Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas antradienį pristatė bankų sektoriaus veiklos rezultatus ir planuojamus pokyčius.
„Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu – tai iš principo po dviejų nuostolingų metų, kurie buvo gerokai seniai, 2009-2010 m., bankai nuolatos auginasi pelną. Na ir iš principo bankų pelnas 2018 m. buvo beveik 360 mln. Eur“, – sako V.Vasiliauskas.
Maždaug 60 proc. bankų pajamų suneša skolinimas, o apie 30 proc. – paslaugos ir komisiniai.
Jis pažymėjo, kad bankų turtas auga panašiu tempu, kaip ir augantis skolinimas. Mat didžiąją bankų turto dalį, apie 70 proc., ir sudaro paskolos.
„Natūraliai bankų turtas augo kartu su augančiu skolinimu – paskolų portfelis augo, augo ir turtas“, – sako V.Vasiliauskas ir pažymėjo, kad dabar Lietuvos bankų turtas siekia 28,6 mlrd. eurų, tai 1,3 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus.
Anot jo, Lietuvos bankai vieni efektyviausių ES, vertinant patiriamas sąnaudas ir gaunamas pajamas, tačiau pernai administracinės bankų išlaidos didėjo paskui augantį vidutinį darbo užmokestį.
„Kalbant apie paskolų portfelio kokybę – ji gerėjo“, – patikina V.Vasiliauskas, pažymėdamas, kad blogų paskolų dalis portfelyje siekia 2,4 proc., tai 0,6 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.
Bankai finansiškai stabilūs ir kapitalo reikalavimus vykdo su atsarga.
Trys nauji bankai, licencijos siekia dar 5
Praėjusių metų pabaigoje Europos centrinis bankas (ECB) išdavė pirmąsias Lietuvoje tris specializuoto banko licencijas („Mano bankas“, „European Merchant“ ir „Revolut Bank“), vienas iš tokių bankų jau veikia. Šie bankai planuoja gyventojams teikti vartojimo kreditus, dalis jų – skolinti ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, priimti indėlius iš klientų.
V.Vasiliauskas patikina, kad pagal verslo planus naujieji bankai 2021 m. galėtų sukaupti iki 160 mln. eurų turto.
„Tikrai atsakingai žiūrime į licencijavimo procesą, atsakingai žiūrim į verslo planus ir tikrai pakankamai konservatyviai vertiname naujų rinkos žaidėjų galimybes“, – tikino V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad iš 40 besikreipusių potencialių rinkos dalyvių licencijas pernai gavo tik 3.
„Iš viso Lietuvos bankų rinkoje turime 7 bankus, taip pat turime 9 užsienio banko filialus“, – sako V.Vasiliauskas.
Du bankai Lietuvoje nuo 2019 m. veikia kaip filialai: „Luminor“ ir „Citadele“.
„Šiuo metu nagrinėjame dar 5 bankų licencijų paraiškas, viena iš jų – pilna universalaus banko licencija, keturios paraiškos – specializuotam bankui“, – sako V.Vasiliauskas.
Paskolų išdalinta 7 proc. daugiau
Gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc., iki 9,5 mlrd. eurų. Skolinimas verslui augo 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų.
„Kreditavimo apimtys didėja ir tas didėjimas stebimas jau eilę metų, ketvirtus metus iš eilės augimas yra. Visas paskolų portfelis sudarė beveik 20 mlrd. eurų, na o per metus augimas maždaug 7 proc.“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
„Kreditavimo apimčių augimas akivaizdus, todėl mes kiekvieną ketvirtį padarome nuotrauką ir svarstome papildomo kapitalo reikalavimo galimybes“, – pridūrė V.Vasiliauskas
Paskolos gyventojams augo daugiau nei 8 proc., o liūto dalį atriekė būsto paskolos.
„Ekonominis ciklas, Lietuvos ekonomika vystosi virš potencialo ir tikrai aktyvi NT rinka, kadangi palankios ekonominės sąlygos, palūkanos taip pat išlieka žemos“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis patikino, kad Lietuvos bankas pastebi paskolų palūkanų augimą, pernai jos augo nuo 2,09 proc., iki 2,32 proc. šiuo metu.
„Manome, kad pats pagrindinis faktorius dėl palūkanų yra susijęs su koncentracija
Kadangi „Luminor“ šiai dienai vis dar yra konsolidavimosi procese, naujo modelio įgyvendinimo procese, natūralu, kad aktyviausi žaidėjai yra du: SEB ir „Swedbank“, – kalba V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad net ir augančios palūkanos tebėra istoriškai itin žemame lygyje, be to, yra signalų, kad palūkanų augimas sustojo.
Atsižvelgdamas į dosnų skolinimą bei nekilnojamojo būsto rinkos tendencijas, Lietuvos bankas padidino privalomą sukaupti bankų anticiklinį kapitalo rezervą, kad sustiprintų sektoriaus atsparumą ir padėtų neskausmingai išgyventi „sunkesnius“ laikus.
Lietuvos banko vadovas akcentavo ir tai, kad per 2017–2018 metus buvo atlikta 13 su pinigų plovimo prevencija susijusių patikrinimų, o vienas patikrinimas užtrunka 2–3 mėnesius. Anot jo, pervedimai iš Lietuvos į ne ES šalis sudaro itin nedidelę dalį – apie 0,4 proc. visų pavedimų.
Bankų reglamentavimas netrukus bus dar griežtesnis, kadangi į Lietuvos teisę bus perkeliama naujausia ES pinigų plovimo prevencijos direktyva. Jau ir šiuo metu už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus gali būti skirta iki 10 proc. įmonės metinių pajamų siekianti bauda.
