Vasarą – keturis kartus mažiau kandidatų
„Jeigu liepą mes anksčiau vadindavome sulėtėjimu, bet sulėtėjimu ne iš verslo, o iš kandidatų aktyvumo pusės, tai šiemet nuo birželio antros pusės pastebimas štilis. Pavyzdžiui, paprastai į įmonių ir biurų administratorių, sekretorių pozicijas per mėnesį kandidatuoja apie 150 – 200 žmonių, o dabar šis skaičius nukrito iki 50”, – paklausta, apie situaciją vasarinėje Lietuvos darbo rinkoje, kalbėjo „Manpower“ atstovė, pažymėjusi, kad kandidatų aktyvumo silpnėjimas pastebimas pastaruosius trejus metus iš eilės.
Reikiamų kandidatų trūkumą ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose visų pirma lemia demografiniai pokyčiai.
Suprasti akimirksniu
- Vasarą kandidatų į darbo pozicijas skaičius sumažėja keturis kartus
- Jaučiamas IT, inžinierių, programuotojų ir skandinavų kalbų specialistų poreikis
- Dauguma dirbančiųjų Lietuvoje – nekvalifikuota darbo jėga
- Darbo jėgos trūkumas augina atlyginimus ir skatina įsivežti darbuotojus iš Ukrainos bei Azijos šalių
„Visuomenės, išskyrus Azijos šalis, sensta, yra vis mažiau aktyvių rinkos dalyvių, o tai atsispindi ieškant kvalifikuotų specialistų“, – kalbėjo G.Baltrūnaitė.
Tai, jog IT ar inžinerijos specialistai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nesėdi be darbo, seniai žinoma tiesa. Vis dėlto, anot G.Baltrūnaitės, trūksta toli gražu ne tik jų.
Lietuviai – geresni už skandinavus?
„Pardavėjai vadybininkai, atstovai ir vadovai, jų poreikis auga kiekvieną mėnesį nuo pat šių metų pradžios. Be to, labai reikia klientų aptarnavimo specialistų, kurių ieško paslaugų centrai. Jie samdo Vakarų Europos, Skandinavijos kalbomis šnekančius specialistus“, – vardijo personalo atrankos specialistė.
G.Baltrūnaitės teigimu, skandinavų kapitalo bendrovės itin patenkintos lietuvių atliekamų darbų kokybe ir didesniu, lyginant su skandinavais, darbuotojų našumu bei atsidavimu darbui, todėl Šiaurės šalių kalbomis šnekantys specialistai duoną iš ko valgyti tikrai turės.
„Manpower“ vadovė priminė, kad dėl technologinės pažangos nemažai rutiniškų ir didelio mąstymo nereikalaujančių darbo vietų ateityje neliks, todėl darbuotojams svarbu suprasti, kokios turimos kompetencijos yra stipriausios ir jas toliau puoselėti.
Be to, norint įgyti teorinių dominančios srities žinių pravartu pasinaudoti internetiniais kursais bei įvairiomis elektroninėje erdvėje pasiekiamomis paskaitomis.
„Svarbus žmogiškasis faktorius, gebėjimas plėtoti ryšių tinklą ir komunikuoti profesinėje srityje“, – aiškino G.Baltrūnaitė.
Nekvalifikuotos darbo jėgos kraštas
Viena iš opiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria vis daugiau darbdavių, yra reikiamų darbuotojų trūkumas, kuris patiems darbuotojams ir darbo ieškantiesiems gali išeiti ir į naudą – lengvai nerasdami reikalingų talentų, darbdaviai priversti kelti atlyginimus.
Tiesa, atlyginimus augina ne tik mažėjantys gerų ir kvalifikuotų specialistų resursai, bet ir keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas, ypač aktualus nekvalifikuotus darbus turintiems lietuviams.
„Tikrai ne paslaptis, kad dauguma Lietuvos dirbančiųjų vis dar yra žemiausios kvalifikacijos, t.y gamybos, sandėlių, logistikos darbuotojai“, – pažymėjo G.Baltrūnaitė, pridūrusi, kad algas augina ir euro įvedimas, lėmęs nemažos dalies atlyginimų suapvalinimą į didesnę pusę.
Pašnekovės teigimu, neskaičiuojant žemiausios kvalifikacijos ir vadovų darbus dirbančiųjų, daugiausiai Lietuvoje uždirba patirtį turintys pardavėjai, IT specialistai, programuotojai ir inžinieriai.
Mažiausi atlygiai laukia biuro administratorių, darbo užmokesčio ir buhalterinės apskaitos specialistų.
Darbo jėgos trūkumas, pasak „Manpower“ vadovės, augina ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių gretas. Štai nekvalifikuotos darbo jėgos nišą dažniausiai užpildo ukrainiečiai, filipiniečiai ir indai.
Savo ruožtu mūsų šalyje veikiančios bankinės ir finansų institucijos bei paslaugų centrai projektams atlikti taip pat vis dažniau trumpam atsigabena reikiamus specialistus.
