„Norime Jus informuoti, kad „Mistertango“ nuo šiol pradėjo naudoti piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą PLAIS“, – tokius pranešimus gavo mokėjimų paslaugas teikiančios bendrovės klientai.
Pasak Registrų centro atstovo atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, jau per 90 įstaigų Lietuvoje jau prisijungė, tarp jų – bankai, populiariausios mokėjimų įmonės ir kt. Teisinės prievolės jungtis prie PLAIS nėra, tačiau įstaigos prie jos jungiasi po to, kai pradeda naudotis Lietuvos banko Debeto mokėjimo kartotekų tvarkymo sistema (KART).
PLAIS leidžia kreditoriams lėšas iš skolininkų nurašyti akimirksniu, patikrinant visas turimas sąskaitas.
„Tai automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus“, – teigiama „Mistertango“ pranešime.
Registrų centro administruojama PLAIS pradėjo veikti 2015 m. rugsėjo mėn. ir iš esmės pakeitė iki tol galiojusią tvarką, kai nurodymų teikėjai duomenis į kredito įstaigas teikdavo naudodami įvairias sistemas ir būdus (popieriuje arba elektroniniu būdu).
PLAIS palaikymo mokestis yra 1,02 Eur – šis mokestis nurašomas iš skolininko sąskaitos dėl teikėjo (antstolio, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Muitinės departamento) pateiktų nurodymų vykdyti piniginių lėšų apribojimą. Papildomai taikomas „Mistertango“ nustatytas 0,87 EUR mokestis.
Išlieka užsienio startuolių problema
Antstolis Arminas Naujokaitis 15min teigia, kad nors Lietuvoje įmonės ir jungiasi prie PLAIS, besislapstančių skolininkų problema iš esmės nesikeičia. Mat norintieji išvengti skolų išieškotojų paprastai renkasi užsienio finansų institucijas, teikiančias paslaugas Lietuvoje.
Anksčiau 15min jau rašė, kad „Revolut“ klientų pinigai yra nepasiekiami kreditoriams, antstoliams ir netgi valstybinių institucijų reikalavimams, jų negalima nurašyti automatiškai naudojantis Registrų centro PLAIS sistema.
„Matote, „Revolut“ yra Didžiojoje Britanijoje. Ir netgi jei Lietuvoje pradės veikti bankas „Revolut“, tai tie klientai, kurie turi sąskaitas Didžiojoje Britanijoje, jie automatiškai netaps klientais Lietuvoje, nebent būtų išreikštas toks noras“, – sako A.Naujokaitis.
Tačiau, anot jo, „Brexit“ be susitarimo gali situaciją pakeisti.
„Tą norą gali paskatinti, jei įvyks vadinamasis griežtasis „Brexit“ – tada automatiškai įvyks tai, kad sąskaitos Didžiojo Britanijoje liks nebe Europos ekonominės bendrijos erdvėje, nebe SEPA sistemoje, ir tada gali ženkliai pabrangti operacijos, pavedimai ir kitos paslaugos“, – sako A.Naujokaitis.
„Revolut“ Lietuvos įmonės prie PLAIS jungsis
„Revolut Bank“ Atitikties vadovas Dmitrijus Uškovas teigia, kad šiuo metu „Revolut“ grupės įmonės Lietuvoje toliau aktyviai ruošiasi šalies el. pinigų įstaigos licenciją turinčios kompanijos „Revolut Payments“, UAB veiklos pradžiai tam, kad kietojo „Brexit“ atveju galėtų pradėti teikti paslaugas.
„Savo veikloje laikomės aukščiausių skaidrumo ir atsakingumo standartų, todėl natūraliai šis pasiruošimas apima ir prisijungimą prie PLAIS. Šiuo metu baigiami prisijungimo prie šios sistemos testavimo darbai“, – sako D.Uškovas.
Tai reiškia, kad visi „Revolut Payments“, UAB klientais tapsiantys ES rezidentai neabejotinai pateks į PLAIS – tačiau tai nepalies Jungtinės Karalystės rezidentų.
„Laisvą asmenų ir prekių judėjimą numatančios ES direktyvos leidžia bet kuriam sąjungos piliečiui atidaryti sąskaitą kitoje ES valstybėje, PLAIS galioja tik Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad kitoje ES šalyje sąskaitą atsidaręs Lietuvos pilietis automatiškai tampa nematomas PLAIS – tai liečia visus ES bankus, finansines paslaugas teikiančias įstaigas ar neobankus“, – sako D.Uškovas.
Tačiau jis mato kitą būdą – Lietuvos institucijos dėl galimų išieškojimų gali kreiptis kitais kanalais.
„Šiuo metu veikia kitas mechanizmas – CRS (ang., Common Reporting Standard, Bendras ataskaitų teikimo standartas), kuris kitų šalių rezidentams neleidžia „pasislėpti“ nuo vietinio reguliatoriaus ir numato apsikeitimą informacija, susijusia su kitų šalių piliečių atidarytomis sąskaitomis, pavyzdžiui, Lietuvos piliečio sąskaitomis Jungtinėje karalystėje ar kitose ES šalyse“, – sako D.Uškovas.
Jis patikina, kad reguliatorius, šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija, išieškojimą visada gali nukreipti į lėšas, esančias asmens sąskaitoje kitoje šalyje – tiesa, tai neįvyksta automatiškai kaip PLAIS atveju.
