Dar pernai tokia veikla neužsiėmė nė viena Lietuvos bendrovė. Verslininkai prognozuoja, kad daugės ne tik klientų, bet ir konkurentų, rašo „Verslo žinios“.
Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus pavaduotojas Vaidas Cerebiejus teigė nesistebintis, kad išaugus susidomėjimui investiciniu auksu rinkoje atsirado ir ūkio subjektų, siūlančių jo įsigyti. Anot jo, investicinio aukso patrauklumą lemia ir tai, kad jam, kitaip nei juvelyriniams dirbiniams, pridėtinės vertės mokestis (PVM) netaikomas.
Balandį pradėjusios veikti bendrovės „Investicinis auksas“ direktorius Arūnas Mockevičius tikino pajutęs, kad prekyba siūbuoja: pavasarį pirkimas buvo suaktyvėjęs ir vasaros pradžioje dar kilo, o liepą sustojo.
„Perka žmonės, turintys finansinių rezervų, todėl sakyti, kad kuo labiau gilėja krizė, tuo palankesnis metas investuoti, negaliu. Jei pinigų nedaug, jie taupomi juodai dienai taip, kad būtų galima juos greitai paimti ir panaudoti būtiniausioms reikmėms“, – sakė A.Mockevičius.
„Aurum LT“ direktorius Algirdas Urbonavičius sakė, kad informacijos apie investicinį auksą kol kas nedaug, tačiau sumenkus akcijų ir nekilnojamojo turto patrauklumui, rimti pirkėjai juos susiranda patys.
Įmonė „Aurum LT“ investiciniu auksu pradėjo prekiauti vasarį, o nuo liepos 1 dienos apie tokią prekybą paskelbė ir „Snoro“ bankas – kol kas vienintelis iš Lietuvos bankų.
Banko „Snoras“ pirmasis viceprezidentas Naglis Stancikas sako, kad kol kas prekyba nėra aktyvi, nes tai dar naujovė.
