Po drastiško alkoholio akcizų šuolio nuo kovo mėnesio keturis mėnesius iš eilės akcizo surinkimai Lietuvoje buvo mažesni, palyginti su pernai.
Birželį akcizų surinkimas jau siekė apie 94 proc. prieš metus buvusio lygmens. Masinis atsargų kaupimas vasarį lemia, kad šiemet alkoholio akcizų per pusmetį surinkta iš viso 26,4 proc. daugiau nei prieš metus – 151,4 mln. eurų.
Tačiau kai dalis akcizų augo netgi daugiau nei dvigubai, parduodamo alkoholio kiekiai išlieka drastiškai kritę. Stipriųjų gėrimų birželį parduota apie 58 proc. to kiekio, kuris parduotas pernai birželį, vyno – 61 proc., alaus – 72 proc. prieš metus buvusio kiekio. Gėrimų pardavimai, palyginti su pernai, yra mažesni visus keturis mėnesius.
O per visą pusmetį augo tik spiritinių gėrimų pardavimai – šių gėrimų atsargos buvo sukauptos didžiausios, kai vasarį šių gėrimų parduota trigubai daugiau nei prieš metus.
Latvijoje alkoholio vartojimas išaugo
Lietuvos akcizų pakėlimas tapo švente Latvijoje – alkoholinių gėrimų, be alaus, vartojimas šalyje šiemet per 5 mėnesius buvo 7,6 proc. didesnis nei prieš metus. O alaus vartojimas ūgtelėjo 0,6 proc., rodo Latvijos mokesčių administratoriaus duomenys.
Alaus gamyba Latvijoje šiemet išaugo net 21 proc., kai kitų alkoholinių gėrimų – mažėjo apie 4 proc. Latvijos aludarių asociacija vertina, kad bent 5 proc. šalyje parduodamo alaus nuperka Estijos piliečiai – mat Estijoje akcizas alui yra daugiau nei dvigubai didesnis nei Latvijoje. Smarkiai pakėlus akcizus Lietuvoje, patraukliau šalyje tapo apsipirkti ir lietuviams.
Kol Latvijos aludariai skaičiuoja rinkos augimą, Lietuvoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius alaus rinka sumažėjo 9,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skaičiuoja rinkos tyrimų bendrovė „AC Nielsen Baltic“.
„Nuo kovo mėnesio, kai akcizas alui buvo padidintas 112 proc., rinka pradėjo trauktis itin sparčiai – po 12–14 proc. per mėnesį, o birželį rinka susitraukė net 16,5 proc. Tai rodo, kad vartotojai atranda kitas šalis arba pereina į stipraus alkoholio vartojimą“, – teigia alaus daryklas Baltijos šalyse valdančios „Carlsberg“ Baltijos šalių generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Lietuvoje alus apmokestinamas 7,11 euro už 1 proc. faktinės tūrinės koncentracijos alkoholio, Latvijoje – 4,55 euro, Estijoje – 15,52 euro.
Tai reiškia, kad vidutinio stiprumo puslitris alaus Lietuvoje kainuoja apie 1,1 euro, Latvijoje – apie 0,6 euro, Estijoje – apie 1,5 euro, skaičiuoja „Carlsberg“.
Piktinasi griaunama industrija
R.Viršilas 15min patikina, kad pasienio parduotuvėse Latvijoje „Carlsberg“ gaminamo alaus apyvartos litrais paketurgubėjo – jos noriai lankomos lietuvių. „Carlsberg“ vadovas piktinasi, kad Lietuvos politikai pamiršo, jog rinkos yra atviros, ir padidindami akcizus atvėrė prekių judėjimą per sieną.
„Kaimyninėje Latvijoje dėl akcizų politikos alus tapo vos ne perpus pigesnis nei Lietuvoje, tą gerai iliustruoja Lietuvos-Latvijos pasienyje esančio Bauskės miestelio pavyzdys. Čia viename prekybos taške po akcizų padidinimo Lietuvoje mūsų produkcijos realizacija išaugo penkis kartus ir dabar vienoje miestelio parduotuvėje per savaitę nuperkama tiek alaus, kiek Lietuvoje realizuojame dideliame prekybos centre“, – lygina R.Viršilas.
Jis tikina, kad patys latviai nepradėjo vartoti daugiau alaus – augimą lemia apsipirkti atvykstantys lietuviai. Pasak jo, jei anksčiau pardavimai pasienio parduotuvėse buvo skaičiuojami tūkstančiais litrų, dabar – dešimtimis tūkstančių litrų.
„O ką tokie skaičiai reiškia Lietuvos ekonomikai? Lietuvoje alaus pramonėje ir su ja susijusiose ūkio šakose dirba apie 17 tūkst. žmonių, iš kurių 3 tūkst. tai daro tiesiogiai, o dar 14 tūkst. – netiesiogiai. Darbo rinkos aritmetika labai paprasta: pirminės prognozės rodo, kad dėl šimtu procentu padidinto akcizo ir kitų ribojimų, tokių kaip reklamos draudimas, Lietuvos alaus rinka trauksis penktadaliu – atitinkamai tiek mažės ir darbo vietų“, – įspėja R.Viršilas.
Netgi Latvijos degalinėse, kuriose prekyba alkoholiu tebėra leidžiama, alaus kainos yra mažesnės nei Lietuvos prekybos centruose.
„Už šį valdžios neapdairumą šalies ekonomika jau moka darbo vietomis – dėl spartaus alaus rinkos traukimosi vien per pirmąjį šių metų pusmetį buvome priversti sumažinti darbo vietų skaičių 10 proc. Žinant, kad su alaus pramone susijusiose ūkio šakose dirbantieji skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, tokie neigiami pokyčiai nuvilnys per visą maisto pramonę“, – teigia R.Viršilas.
Jis patikina, kad Latvija naudojasi susidariusia situacija – šalyje veikia daugiau nei 40 alaus daryklų, kurių daugiausia yra regionuose.
„Dėl nepasvertų Lietuvos valdžios sprendimų panaikinta darbo vieta iš Lietuvos regionų persikelia į Latvijos regionus, taip juos gaivindama. Maža to – ten daugėja surenkamų mokesčių, auga socialinio draudimo įmokos“, – stebisi „Carlsberg“ vadovas.
Latvija taip pat svarsto akcizų didinimą
Latvijoje šiuo metu kaip tik svarstoma dėl galimo akcizų didinimo.
Šalies vyriausybė ketina akcizą vynui didinti 18 proc., nuo 78 iki 92 eurų šimtui litrų, o akcizą alui kelti 24 proc., nuo 4,5 iki 5,6 euro už 1 proc. faktinės tūrinės koncentracijos alkoholio, rašo „Baltic Times“.
