Kol vyksta NIF steigimo procesas, Lietuvą fonde atstovaujančios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinio direktoriaus pavaduotoja, verslo plėtros direktorė Inga Beiliūnienė sako, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš esmės pakeitė požiūrį į gynybos pramonės finansavimą.
I.Beiliūnienė sako, kad NIF kol kas dar neinvestuoja, bet jo potencialas atskleidžia labai dideles galimybes šalies verslui.
„Neabejotinai karas Ukrainoje pakeitė visų mūsų požiūrį į gynybos pramonės ir inovacijų joje finansavimą. Iki tol tipiškai tokie ir panašūs privataus verslo projektai tiek dėl etikos, tiek dėl itin aukštų saugumo standartų ir iš to kylančių įvairių trukdžių nebuvo finansuojami arba buvo labai mažai finansuojami ne tik Lietuvoje, bet ir praktiškai visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Tačiau, prasidėjus karo veiksmams Europoje, labai aiškiai suprasta, kad inovacijos šioje srityje yra tikrąja to žodžio prasme gyvybiškai būtinos“, – teigia ji.
NIF steigimo sutartyje numatoma, kad visų 22 prie NIF prisijungusių šalių bendras įnašas sieks 1 mlrd. eurų. Kadangi kiekvienos prisijungusios šalies dalis šiame fonde iš dalies priklauso nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio, Lietuvos įnašas į NIF sudarys iki 28,81 mln. eurų.
Pasak I.Beiliūnienės, pirmasis Lietuvos įnašas, jei procesai vyks pagal planą, turėtų būti atliktas antroje šių metų pusėje. Lietuva lėšas į NIF įneš ne iš karto, o pagal poreikį ir tai gali įvykti per 15 metų: tiek, kiek planuojama, veiks NIF.
„Palyginti su kur kas didesnių ekonomikų šalimis, kurios yra NIF dalininkės, Lietuvos įnašas bus mažesnis. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos įmonėms galės atitekti tik tiek, kiek Lietuva įneš į NIF. Ribojimų, kiek kurios šalies įmonės galės gauti investicijų iš NIF, nebus, todėl, jei Lietuvos startuoliai sugebės įtikinti pačio NIF ar rizikos kapitalo fondų, kurie gaus investicijų iš NIF, valdytojus, kad jų produktai ir technologijos yra verti dėmesio, jie galės gauti investicijų iš NIF ir kelis kartus viršijančių Lietuvos įnašą“, – aiškina „Invegos“ atstovė.
Fondas investuos į dvigubos paskirties produktus arba technologijas NATO nustatytose proveržio technologijų srityse, kurių šiuo metu yra septynios: dirbtinis intelektas, didelių duomenų apdorojimas, kvantinės technologijos, biotechnologijos ir kitos.
„Mes Lietuvoje tikrai turime sprendimų dirbtinio intelekto, biotechnologijų ir net kosmoso technologijų srityse. Neabejotinai esame žymūs savo lazerių sektoriumi, kurio produktai tikrai sėkmingai gali būti ir yra išnaudojami gynybos srityje“, – teigia I.Beiliūnienė.
NIF sudarys dvi dalys: tiesioginės investicijos į šiame fonde dalyvaujančių valstybių įmones ir investicijos į giliųjų technologijų (angl. Deeptech) srityje veikiančius rizikos kapitalo fondus, kurie toliau investuos į atitinkamas įmones.
Dėl savo dydžio NIF galės finansuoti net ir itin dideles investicijas – iki keliolikos ar keliasdešimties milijonų eurų į vieną įmonę.
I.Beiliūnienė akcentuoja, kad investuojant iš NIF prioritetą numatoma skirti startuoliams, kurie atkeliaus iš kitos NATO iniciatyvos, kuri vadinasi DIANA (angl. Defence Innovation Accelerator for the North Atlantic). Tai gynybos inovacijų akceleratorius, kuriame privalomai dalyvauja visos NATO šalys ir kuris prisideda prie inovatyvių idėjų bei iniciatyvų plėtojimo gynybos srityje.
Aviacijos, gynybos ir saugumo srityse besispecializuojančios Italijos kapitalo įmonės „Leonardo“ vertinimu, Europos aviacijos, gynybos ir saugumo sektoriuje dirba 3,57 mln. žmonių, iš jų 942 tūkst. tiesiogiai. Sektoriaus apyvarta sudaro apie 578 mlrd. eurų, iš kurių 241 mlrd. eurų yra tiesioginės pajamos.
Lietuvoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, veikia apie 60 gynybos pramonei priskiriamų įmonių.
