Per 2017 m. lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės į valstybės biudžetą sumokėjo 16,45 mln. eurų loterijų ir lošimų mokesčio (20 proc. daugiau nei 2016 m.), iš kurių 4,45 mln. eurų sumokėjo loterijų (atitinkamai 8,5 proc. daugiau), 12 mln. eurų – azartinių lošimų organizatoriai (24 proc. daugiau). Azartinių lošimų mokesčio augimas (24 proc.) reikšmingai lenkė sektoriaus pajamų augimą (7,1 proc.).
Loterijų organizatoriai taip pat 8 proc. parduotų bilietų vertės privalo skirti labdarai ar paramai. Praėjusiais metais tai sudarė 7,3 mln. eurų.
Nuotolinių lošimų reikšmė
„Rinka, kurį laiką demonstravusi nuosaikų augimą, pradėjo rodyti augimo lėtėjimo ženklus. Daugiausiai augimo potencialo šiuo metu turi nuotoliniai lošimai, mažesnį augimą rodo antžeminiai lošimai. Tiesa, mums kaip sektoriaus lyderiui pavyko sustiprinti savo pozicijas rinkoje ir užtikrinti augimą visose kategorijose – teikiant ir nuotolines, ir antžemines paslaugas“, – sako Saulius Petravičius, „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius.
2017 m. sektoriaus antžeminių lošimų pajamos siekė 75,57 mln. eurų, o nuotolinių lošimų – 21,79 mln. eurų. Lyginant su ankstesniais metais, nuotoliniai lošimai augo net 40,9 proc., tarp antžeminių lošimų augo automatų segmentai – lošimai A kategorijos automatais augo 2,4 proc., B kategorijos augimas siekė 3,1 proc., tuo tarpu stalo lošimų pajamos mažėjo beveik 1,5 proc.
Pasak S. Petravičiaus, tai, kad lošimo paslaugos vis labiau keliasi į virtualią erdvę, įrodo ir lošimo įrenginių, lažybų punktų skaičiai. Lyginant 2016 m. ir 2017 m., stalo lošimų sumažėjo nuo 132 iki 113, A kategorijos lošimų automatų – nuo 701 iki 669, B kategorijos lošimo automatų – nuo 3805 iki 3712, lažybų punktų – nuo 165 iki 163.
Reglamentavimo pokyčiai
Visai rinkai, jos vystymuisi svarbus reglamentavimas ir su juo susiję pokyčiai. 2017 m. tarp reikšmingų sektoriaus įvykių galima išskirti įvestus naujus reikalavimus dėl pateikusių prašymą nelošti asmenų registro, taip pat sugriežtintus asmens tapatybės nustatymo reikalavimus nuotoliniuose lošimuose.
Prieš daugiau nei dvejus metus įsigaliojo įstatymais apibrėžti ir tokiu būdu įteisinti nuotoliniai lošimai, o tai paskatino šiuo metu vykstantį rinkos gryninimą ir šešėlio atsitraukimą. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji apribojimai dėl asmenų, išreiškusių norą apriboti patekimą į lošimo namus, S. Petravičiaus teigimu, reikia laiko, kad klientai įprastų, jog nuo šiol reikalingi asmens dokumentai lankantis visose lošimo vietose. Taip pat praėjusių metų viduryje priimtos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, pagal kurias visi lošimo automatai iki 2021 m. lapkričio 1 d. privalės būti sujungti į vieną kontrolės sistemą.
Mažiausia Baltijos šalyse, labiausiai suvaržyta Europoje
„Lietuvos lošimų rinka yra mažiausia iš Baltijos šalių savo apimtimi, lošimų organizatorių ir klientų skaičiumi, apyvartomis. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų dydžius, mūsų šalyje lošimų bendrovės sumoka daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą. Taip pat Lietuvoje azartiniams lošimams taikomi vieni griežčiausių apribojimų, lyginant su kitomis Europos valstybėmis“, – sako S. Petravičius.
S. Petravičiaus teigimu, labai svarbu užtikrinti, kad esamas reglamentavimas būtų taikomas visam sektoriui be išimčių, taip pat kad naujai teikiami pasiūlymai būtų iš anksto įvertinami ir aptariami su legaliai rinkoje veikiančiais organizatoriais. Pavyzdžiui, šalyje vis dar egzistuoja nelegalių nuotolinių lošimų rinka – jos mažinimas vienu metu leistų siekti kelių tikslų – apgintų žaidėjų teises ir sustiprintų jų apsaugą, taip pat prisidėtų papildomų mokesčių surinkimu į valstybės biudžetą.
