Lietuvoje įsidarbinę nuo karo bėgę ukrainiečiai dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (68 proc.), aukštos kvalifikacijos darbininkai sudaro apie 8 proc. dirbančių ukrainiečių.
Karo pabėgėliai daugiausia specializuojasi paslaugų sektoriaus veiklose, rečiausiai įsidarbina žemės ūkio sektoriuje.
„Jeigu darytume prielaidą, kad ukrainiečiai dirba taip pat našiai kaip kiti asmenys, Ukrainos karo pabėgėliai 2022 m. sukūrė pridėtinės vertės už 400 mln. eurų – 1 proc. punktą bendrojo vidaus produkto (BVP). Metų laikotarpiu ta sukuriama pridėtinė vertė augo – ketvirtą ketvirtį tai buvo jau 1,7 proc. viso sukuriamo BVP. Tai leidžia tikėtis, kad šiais metais ukrainiečių karo pabėgėlių sukuriamas BVP bus didesnis“, – kalbėjo G.Šimkus.
Karo pabėgėliai per metus bendrą užimtųjų skaičių šalyje padidino daugiau nei 1 proc., nedarbo lygį pakėlė nedaug – apie 0,3 proc. punkto.
„Bendras darbo jėgos augimas paspartėjo apie 1,3 proc. punkto – tai reiškia, kad jeigu ukrainiečiai nebūtų atvykę į Lietuvą, darbo jėga būtų augusi perpus lėčiau“, – kalbėjo G.Šimkus.
Bendras Lietuvos nedarbo lygis 2022 m. išliko žemas ir siekė 6,4 proc. Jei ukrainiečiai nebūtų atvykę į Lietuvą, darbo jėga būtų augusi dvigubai lėčiau, skaičiuoja Lietuvos bankas.
„Dirbančiųjų skaičius 2022 m. III ketvirtį pasiekė 1 mln. 445 tūkst. – tai buvo didžiausias dirbančiųjų skaičius nuo 2008 m. pradžios. Net jeigu paskui užimtųjų skaičius kiek sumažėjo, tai rodo, kaip gerai mūsų šaliai pavyko integruoti nuo karo bėgančius žmones, tiek ir atliepti tas įtampas versle, kurios buvo susiklosčiusios dėl itin spartaus ekonomikos augimo metais prieš tai“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
2022 m. padidėjo užsienio piliečių, ypač ukrainiečių, baltarusių ir rusų, migracija. 85 proc. visų imigrantų – užsienio piliečiai, net 76 proc. jų sudarė ukrainiečiai.
Pernai į Lietuvą atvyko 72 tūkst. žmonių daugiau nei išvyko. Vasarį Lietuvoje dirbo 23 tūkst. karo pabėgėlių, o Užimtumo tarnyboje užsiregistravę dar beveik 4 tūkst. darbo ieškančiųjų.