„Lietuvos bankas nėra atjungęs elektroninių pinigų įstaigos „Foxpay“ nuo CENTROLink sistemos. Lietuvos bankas, vadovaudamasis CENTROLink reglamentu bei gindamas viešąjį interesą, šiuo metu yra iš dalies apribojęs „Foxpay“ teises teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą CENTROLink“, – komentare 15min nurodė Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vadovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
„Šie apribojimai yra daliniai ir jie nėra taikomi „Foxpay“ mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi, skirti viešojo intereso užtikrinimui“, – pridūrė ji.
Lietuvos bankas jau kurį laiką atlieka elektroninių pinigų įstaigos „Foxpay“ patikrinimą, kad įvertintų, ar įstaigos akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai atitinka teisinius reikalavimus, ar įstaiga tinkamai vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją.
Detalesnę informaciją Lietuvos bankas žada paskelbti, kai bus įvertinti patikrinimo rezultatai ir dėl jų yra priimti sprendimai.
CENTROlink yra Lietuvos banko sukurta ir valdoma mažmeninių mokėjimų sistema, suteikianti galimybę finansų įstaigų klientams mokėjimus eurais atlikti itin greitai ir nebrangiai, rašoma įstaigos tinklalapyje.
Tai, kad elektroninių pinigų įstaiga yra iš dalies ar visiškai atjungta nuo CENTROlink, automatiškai nereiškia, kad mokėjimai sustos – bendrovės gali paraleliai naudoti ir kitas sistemas, pavyzdžiui, naudoti kitų komercinių bankų infrastruktūrą.
„Foxpay“ įžvelgia Lietuvos banko skubą
„Foxpay“ ketvirtadienio popietę išplatintame komentare pažymi, kad yra atskiras subjektas nuo akcininko.
„Taikomi neturtiniai apribojimai akcininkui neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais, atsižvelgiant į faktą, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo“, – komentare cituojamas bendrovės vadovas Saulius Galatiltis.
„Foxpay“ akcininkė yra verslininkė Ieva Trinkūnaitė yra pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
Pasak „Foxpay“ atstovo, Lietuvos banko reikalaujamas viešojo sektoriaus klientų išskyrimas galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius.
„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „CENTROLink“ ribojimo atvejais. Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales“, – sako S. Galatiltis.
Pranešime pabrėžiama, kad vadovas vadovauja „Foxpay“ nuo 2024 m. vasario ir neturintis „sąsajų su istoriniais įvykiais“.
Ekspertė: Lietuvos bankas greičiausiai mato rizikas
Kai Lietuvos bankas mato aukštą grėsmę dėl įstaigos veiklos, jis gali apriboti naudojimą ir užkirsti kelią galimam pinigų plovimui per centrinio banko infrastruktūrą, 15min komentavo pinigų plovimo prevencijos paslaugas teikiančios įmonės „Amlyze“ bendraįkūrėja Jekaterina Govina, beveik 10 metų dirbusi Lietuvos banke priežiūros departamente.
„Ji gali būti apribota laikinai – tai ne sutarties nutraukimas, bet laikinas apribojimas, kol, tarkime, bus baigtas inspektavimas ir bus įvertinta, ar įstaiga tikrai laikosi visų reikalavimų. Lietuvos bankas gali apriboti prieigą visiškai, jei nustato, kad jam rizika nepriimtina“, – nurodė J.Govina.
Pašnekovė teigė, kad valstybinių institucijų mokėjimų priėmimas pačioms įstaigoms yra kritinė funkcija, todėl jos tokiu atveju turi gauti papildomai laiko imtis veiksmų – pavyzdžiui, surasti alternatyvų tiekėją. Tai paaiškintų faktą, kad „Foxpay“ aptarnaujamų viešųjų įstaigų toks apribojimas neliečia.
„Kitų, fizinių ar juridinių asmenų, ne viešų įstaigų aptarnavimui apribojimų uždėjimas reiškia, kad kol nėra baigtas inspektavimas – ir net po inspektavimo Lietuvos bankas gali pasakyti, kad jiems rizika nepriimtina – įstaiga laikinai negali aptarnauti tam tikros grupės klientų“, – nurodė J.Govina.
