Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų, ir kitus mokesčius.
Centrinis bankas prognozuoja, kad solidarumo įnašo šiemet gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį.
Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2022-aisiais. Bendros palūkanų pajamos siekė 2,5 mlrd. eurų – beveik tris kartus daugiau, išlaidos išaugo beveik 5 kartus iki 464 mln. eurų.
Bendras bankų turtas pernai augo 10,9 proc. iki 61,7 mlrd. eurų. Daugiausia jo turėjo „Swedbank“ – per metus augo 30 proc. (18,5 mlrd. eurų), SEB bankas – 22,5 proc. (13,89 mlrd. eurų), „Revolut Holdings Europe“ – 19,6 proc. (12,11 mlrd. eurų), o Šiaulių bankas – 7,5 proc. (4,63 mlrd. eurų).
Bankų paskolų portfelis per metus išaugo 6 proc. iki 27,5 mlrd. eurų. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudariusios paskolos gyventojams per metus beveik augo 10 proc. iki 15 mlrd. eurų, būsto paskolų portfelis padidėjo 6,1 proc. iki 11,7 mlrd. eurų, vartojimo paskolų – 41 proc. iki 2,1 mlrd. eurų. Šį pokytį nulėmė skolinimas ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams.
Paskolos verslui sudarė trečdalį bankų paskolų portfelio, jos augo 4,3 proc. iki 11,2 mlrd. eurų.
Pasak LB, neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame paskolų portfelyje pernai išaugo vos 0,09 proc. iki 1 proc. Verslo paskolų portfelyje jų dalis augo 1,85 proc. iki 149 mln. eurų, gyventojų – 60,3 proc. iki 184 mln. eurų.
„Visi bankai gerokai viršijo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir likvidumo rodiklius, tai rodo, kad jie yra tinkamai pasirengę įveikti galimus iššūkius. Nors ekonomika lėtėjo, o skolinimas reikšmingai spartėjo, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri“, – skelbia LB.
Indėlių bankuose pernai padidėjo 9,4 proc. iki 50,8 mlrd. eurų (pašalinus „Revolut“ grupės įtaką – 4,4 proc.). Terminuotųjų indėlių padidėjo 1,8 karto iki 6,6 mlrd. eurų, jų dalis tarp visų indėlių – 13 proc. punktų iki 26 proc., tuo metu einamųjų sumažėjo 6,9 proc. iki 16 mlrd. eurų.
Pasak LB, indėlių augimą skatino augusios jų palūkanų normos – nuo 1,05 proc. metų pradžioje iki 3,53 proc. metų pabaigoje.
Pasak LB, pernai sumažėjo bankus paveikusių kibernetinių incidentų skaičius, dažniausiai jie turėjo trumpalaikį poveikį bankų paslaugų pasiekiamumui internetu.
„Vis dėlto rizikos lygis tebėra aukštas, todėl bankai ir toliau turi skirti šiai sričiai tinkamą dėmesį“, – teigia LB.
Tačiau didėjo finansinio sukčiavimo mastas – bankai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022 metais, daugiausia fiksuota duomenų viliojimo ir investicinio sukčiavimo.
Įtartinų mokėjimo operacijų vertė pernai siekė daugiau nei 7 mln. eurų.
Šiuo metu šalyje veikia 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai.
