Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidaus paklausos skatinamas Lietuvos ūkis ir toliau augs, tačiau lėčiau, nei manyta anksčiau. Tokiam pokyčiui esminę įtaką turės prastesnė Rusijos ekonomikos perspektyva, nulemta tebetvyrančios geopolitinės įtampos ir kritusių naftos kainų.
Reikšmingai blogėjant padėčiai Rusijoje, prastės ir Lietuvos eksportuotojų rezultatai.
„Reikšmingai blogėjant padėčiai Rusijoje, prastės ir Lietuvos eksportuotojų rezultatai. Nors vidaus paklausos raida šalyje yra pakankamai tvari, vien tik vidaus augimo nepakanka, kad būtų išsaugoti anksčiau prognozuoti ūkio plėtros tempai“, – pranešime spaudai cituojamas Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Lietuvos bankas numato, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc. Anksčiau prognozuotas 3,1 proc. augimas. Vis dėlto prognozuojama, kad dėl pagerėsiančių perspektyvų pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse euro zonos ir kitose šalyse, 2016 m. Lietuvos BVP augimas paspartės iki 3,5 proc.
Kaip ir iki šiol, reikšmingas šalies ūkio raidos veiksnys bus vidaus paklausa – investicijos ir privatus vartojimas. Jau dabar verslas išnaudoja didelę dalį pajėgumų, o augant eksportui investicijų į gamybos pajėgumus poreikis dar didės.
Pasaulio žaliavų rinkose reikšmingai atpigusi nafta yra pagrindinis kainų raidą mūsų šalyje lemiantis veiksnys. Atsižvelgus į daug mažesnę naftos kainą, dabar numatoma, kad bendras kainų lygis Lietuvoje šiemet sumažės vidutiniškai 0,3 proc.. Anksčiau prognozuotas 0,9 proc. kainų augimas.
Vidutinis darbo užmokestis šiemet ir kitąmet augs po 4,9 proc.
Mažėjant nedarbui ir didėjant užimtumui numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet ir kitąmet augs po 4,9 proc.
„Darbo užmokesčiui augant, o bendram kainų lygiui nekylant, reali gyventojų perkamoji galia turėtų padidėti, o tai toliau didintų vidaus vartojimą, kuris šiuo metu yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos ramsčių“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.
Numatoma, kad privataus vartojimo išlaidos šiemet padidės 3,4 proc., kitąmet – dar 4 proc.
Lietuvos bankas ekonomikos prognozes karpo jau trečią kartą pastaruoju metu.
Paskutinį kartą Lietuvos bankas šalies BVP augimo prognozes karpė praėjusių metų gruodį. Tuomet 2015 metams prognozuotas 3,1 proc. augimas (vietoje 3,3 proc.). Rugsėjį prognozė šiems metams mažinta nuo 3,6 iki 3,3 proc.
Prognozių ir nuotaikų pasikeitimą rugsėjį lėmė rugpjūtį pradėto taikyti Rusijos embargo poveikis. Lietuvos bankas tuomet rašė, kad pradėti taikyti prekybos apribojimai paveiks maždaug penktadalį į Rusiją iškeliaujančio Lietuvos eksporto: jo vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 3 mlrd. Lt per metus, arba 4 proc. viso Lietuvos eksporto. Nors tai gana reikšminga eksporto dalis, tačiau tik ketvirtadalį šio eksporto sudaro lietuviškos kilmės prekės, daugiausia žemės ūkio ir maisto produktai.
Kitą dalį – tris ketvirtadalius – sudaro reeksportas, jo sukuriama pridėtinė vertė yra sąlygiškai maža. Vertinama, kad prekybos su Rusija apribojimai turėjo iki 0,4 proc. punkto neigiamą įtaką Lietuvos realiojo BVP augimui.
Europos statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos BVP paaugo 2,5 proc. Per 2014 metus Lietuvos ūkis augo kiek sparčiau už Lietuvos banko prognozes – 3 proc.
