Per pastaruosius dvejus metus akivaizdžiai gerėjo didžiausią užsienio atsargų dalį sudarančių investicijų į viešojo sektoriaus obligacijas su klimato kaita susiję rodikliai. Be to, nustatyti pirmieji tarpiniai su klimato kaita susiję tikslai investuojant į akcijas.
Lietuvos bankas ir Eurosistema yra pasiryžę prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas: valdyti su klimatu susijusias rizikas ir padėti sklandžiai pereiti prie žalesnės ekonomikos. Praėjusiais metais Lietuvos banko įsteigtas Klimato kaitos centras siekia didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas visose Lietuvos banko atsakomybės srityse.
„Prisidėdamas prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, Lietuvos bankas savo finansinio turto portfelį siekia derinti su ES keliamu ilgalaikiu išmetamo anglies dvideginio mažinimo tikslu. Pateikdami su klimatu susijusios informacijos apie Lietuvos banko valdomas užsienio atsargas ataskaitą siekiame didinti skaidrumą, kalbant apie Lietuvos banko finansinio turto įtaką klimato kaitai ir su klimatu susijusias rizikas, pagilinti visuomenės žinias apie klimato kaitą finansinio turto valdymo kontekste.
Taip pat Lietuvos bankas siekia paskatinti gerosios praktikos taikymą skelbiant su klimato kaita susijusią investicijų informaciją“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Paryžiaus susitarimu ES šalys siekia, kad iki 2050 m. ES taptų neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Be to, iki 2030 m. ES įsipareigojo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
Atsižvelgiant į šiuos ilgalaikius tikslus, buvo papildyta ir Lietuvos banko finansinio turto valdymo politika, nustatant, kad investuojant užsienio atsargas būtų siekiama mažinti su klimato kaita susijusias rizikas, kai tai neprieštarauja pagrindiniams investicijų saugumo, likvidumo ir grąžos principams.
Išsikelti ir du tarpiniai su klimato kaita susiję tikslai investuojant į akcijas: siekti, kad iki 2025 m. investicijų į akcijas vidutinis svertinis anglies dvideginio intensyvumas (vidutinis svertinis akcijų portfelio emitentų ŠESD emisijų ir pajamų santykis, angl. weighted average carbon intensity, WACI) būtų 30 proc. mažesnis, lyginant tiek su 2020 m., tiek su rinkos (išsivysčiusių šalių akcijų indekso) vidutiniu svertiniu anglies dvideginio intensyvumu.
„Fiksuojame ir pirmuosius investicijų žalėjimo rezultatus – mažėjo su investicijomis į viešojo sektoriaus obligacijas susiję išmetamo anglies dvideginio rodikliai, o 2022 m. investicijų į akcijas vidutinis svertinis anglies dvideginio intensyvumas buvo 4 proc. mažesnis nei 2020 m. ir 8 proc. mažesnis nei rinkos indekso intensyvumas. Tai yra pirmieji žingsniai siekiant ilgalaikio tikslo – klimatui neutralios finansinio turto įtakos“, – pažymi Rinkos operacijų departamento direktorius Jonas Kanapeckas.
Nagrinėjamos galimybės integruoti klimato kaitos aspektus į investavimo strategijas ir kitose turto klasėse.
