Lietuvos bankas ketvirtadienį priims sprendimus, ar papildomai riboti skolinimą Lietuvoje – grėsmę dėl to rinkos prievaizdas įžvelgė vasarą ir žadėjo, kad „pamatavus temperatūrą“, sprendimai bus priimti lapkritį. Tačiau institucija pranešė, kad savo verdiktą skelbs šį ketvirtadienį.
Lietuvos bankas arsenale turi daug galimų priemonių, kurios suvaržytų paskolų išdavimą.
„Pirmiausia 40 proc. įmokos dydžio ir pajamų santykis yra maksimalus, dar yra pora variacijų papildomai, jos gali būti perkalibruotos“, – apie mažesnę galimą paskolos sumą dar vasarą kalbėjo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Taip pat jis minėjo, kad galėtų trumpėti maksimalios paskolos trukmė, kuri šiuo metu siekia 30 metų. Atitinkamai, ir paskolos dydis turi neviršyti 80 proc. turto vertės – šis dydis taip pat gali būti keičiamas. Kitos priemonės būtų taikomos bankams – jų gali būti paprašyta kaupti papildomą „anticiklinį“ kapitalo buferį.
Šiuo metu iš bankų nereikalaujama laikyti papildomų „lašinių“ – anticiklinis kapitalo rezervo reikalavimas siekia 0 proc. Tai gali pasikeisti ketvirtadienį, jei būtų nuspręsta dirbtinėmis priemonėmis riboti ekonomikos „kaitimą“.
Pavyzdžiui, Švedijoje bankams taikomas toks papildomas rezervų reikalavimas siekiant apriboti kaistančią NT rinką – šiuo metu šalyje jau baiminamasi NT rinkos nuosmukio. Kuo daugiau banko kapitalo „atidėta į šalį“, tuo mažiau institucija gali skolinti klientams.
Šią savaitę parengtoje bankų apžvalgoje buvo teigiama, kad „Lietuvos bankas ir toliau laikosi pozicijos, kad vietos kapitalo bankams kapitalo stiprinimo klausimas tebėra prioritetinis“, tačiau institucija vertino, kad sektoriaus būklė yra tvari ir normatyvai vykdomi.
Gyventojams suteiktų paskolų portfelio vertė 2017 m. trečiąjį ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnė nei prieš metus, o būsto paskolų vertė augo 8,5 proc.
R.Grajauskas: nereikia jokių veiksmų
Bankų ekonomistai netiki, kad Lietuvos bankas imtųsi kokių žingsnių riboti visam sektoriui.
„Kalbėti, kad jau reikia jungti kondicionierių, turbūt nereikia – reikia stebėti, o tą mes visi darome. Naujausi duomenys rodo, kad būsto kainų augimas III ketvirtį buvo netgi lėtesnis nei keletą ankstesnių ketvirčių. Ir sandorių skaičius mažesnis šiemet nei pernai. Pasiūla augo kiekvienais metais, bet būsto paklausa šiemet jau pradėjo lėtėti“, – vertina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Jis aiškina, kad NT kainos pastaruoju metu „augo po 10 proc.“, ir dėl to pirkėjai „pradeda galvoti, kad nereikia skubėti pirkti, nes kainos yra išaugusios“.
„Mažiau žmonių šiuo metu nori nusipirkti būstą ir galbūt palauks. Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris vėsina rinką. Anksčiau būdavo visą laiką priešingai, ypač prieš krizę – kai kainos kilo, tai tik dar labiau skatino paklausą. Visi įsivaizdavo, kad kainos gali augti amžinai. Ir aišku, per krizę suprato, kad kainos neauga amžinai ir gali kristi labai smarkiai“, – sako R.Grajauskas.
Jis patikina, kad ir finansų sistema yra stabili kaip niekad.
„Bankų kapitalo lygis Lietuvoje yra geras, kažkokios nepamatuotos kredito plėtros kaip ir nėra, tad galima sakyti, kad sistema tikrai yra stabili. Burbulų, kurie galėtų būti susiformavę ir grėstų finansų sistemos stabilumui, tikrai dar nėra. Tie burbulai gali pradėti formuotis, ir yra tam tikrų ženklų, kad temperatūra pakilusi, tačiau ji tikrai dar neviršija 37 laipsnių, kurie rodytų ligos požymius“, – sako R.Grajauskas.
Jis pažymi, kad rinka yra išmokusi praėjusios krizės pamokas, yra brandesnė – ir gyventojai skolinasi atsakingiau, ir bankai atsargiau skolina vengdami galimų nuostolių iš burbulų sprogimų.
„Ar laikas imtis kokių nors priemonių rinkai riboti – gal dar ne. Reikia turėti omeny, kad ir NT mokestis yra padidintas brangesniame segmente, tai irgi gali riboti rinką. Rinka atrodo pakankamai subalansuota, vis dar galima ją vertinti kaip išlaikančią pusiausvyrą“, – sako R.Grajauskas.
N.Mačiulis: visi duomenys rodo, kad „nekaista“
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikina, kad nėra jokių ženklų, kurie rodytų „perkaitimą“: „Burbulų nėra, rinkos perkaitimo nėra, paskolų portfelis auga lėtai, lėčiau gyventojų pajamos, gyventojų skolos ir pajamų santykis yra mažiausias ES, įmonių finansinis svertas – mažiausias ES“.
„Šiuo metu kalbėti apie kažkokias papildomas priemones, galimai slopinsiančias kreditavimą, būtų labai keistas žingsnis, – sako N.Mačiulis. – Žiūrint į visus objektyvius rodiklius, mes matome, kad nėra jokių perkaitimo ženklų – nei vartojimo, nei būsto rinkoje. Namų ūkių vartojimas auga netgi lėčiau nei didėja namų ūkių pajamos, tai reiškia, kad dalį savo pajamų gyventojai nukreipia santaupoms.“
Jis taip pat paaiškina, kad dabar gyventojams įpirkti būstą yra bene lengviausia istoriškai – būsto įperkamumo indeksas siekia aukštumas. Tuo tarpu rinkoje kainų augimai nesiekia tų tempų, kuriuos demonstruoja pajamų augimas.
„Tai rodo, kad plėtra yra tvari, priešingai nei 2007–2006 metais, kuomet paskolų portfelis augo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos“, – sako N.Mačiulis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius nenorėjo spekuliuoti dėl galimų Lietuvos banko sprendimų ir siūlė palaukti. Tačiau jis taip pat sutiko, kad rinka atrodo stabili ir šiuo metu veikiau rodo „vėsimo“ signalus, o ne kaitimo.
Bankams didesnė nei 0 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma bus nustatoma tada, kai šalies kredito rinka augs pernelyg sparčiai ir tai didins finansų sektoriaus sisteminės rizikos lygį, nurodo Lietuvos bankas.
