Vyriausybės siūloma pensijų reforma bent iš dalies spręstų ne tik trumpojo laikotarpio valdžios finansų problemas, bet ir sušvelnintų pagrindinę grėsmę – neigiamas demografines tendencijas, vertina Lietuvos bankas.
Didžiausios problemos mokant pensijas prasidės jau nuo 2020-ųjų metų, nes tuo metu itin daug žmonių išeidinės į pensiją, kai į darbo rinką ateinančių jaunų žmonių bus mažai, perspėja Lietuvos bankas. 2040-aisiais demografinė duobė pasieks piką, nes tuomet dirbančiųjų bus perpus mažiau tam pačiam pensininkų kiekiui, skaičiuoja G.Šimkus.
G.Šimkus aiškina, kad būtent per šią perspektyvą būtina vertinti siūlomą pensijų reformą, o ne tampyti jos atskiras detales.
„Siūlomas paketas yra tarpusavyje susisiejančių detalių, ir iš tikrųjų būtų gaila, jei tos detalės tampomos, svarstomos, kritikuojamos be bendro paveikslo. Paketu stengiamasi stiprinti kaupiamąją dalį, stiprinant lėšų valdymą ir išmokėjimą. Tai nėra priemonė, kuri išspręs šalies pensijų sistemos žaizdas savaime, nes ateityje turi būti dirbama ir su pirmos pensijų pakopos elementais, kad būtų sustiprintas ryšys tarp įmokų ir išmokų, teks galvoti apie pensinį amžių“, – sako G.Šimkus.
Jis aiškina, kad viešai dažniausiai diskutuojama apie išmokas – kokios yra pensijos. Tačiau, anot jo, svarbu kalbėti apie pajamų ir įmokų dalį. O čia Lietuvos bankas pasigenda sprendimų.
„Viena iš ydų – mažas perskirstymas per biudžetą, ir šita dalis per mokesčių sistemos reformą atliepiama tik iš dalies. Lietuvos bankas yra pasiūlęs įvairių priemonių, kad būtų galima padidinti perskirstymą per biudžetą. Čia ir skirtingų veiklos formų apmokestinimo netolygumai – reikia labiau paskirstyti apmokestinamąją naštą tarp grupių“, – sako G.Šimkus.
Jis primena, kad verslo liudijimai, individuali veikla užtikrina galimybes susimažinti veiklos apmokestinimą, ir skirtumai, palyginti su darbo jėgos apmokestinimu, yra itin dideli.
„Tai žinoma gyvulių ūkio problema, kurios dabartinis mokestinis paketas nesprendžia“, – sako G.Šimkus.
Jis aiškina, kad kaupimas 4+2 proc. modeliu yra tik minimali riba, kuri reikalinga, kad pati kaupimo sistema apskritai būtų prasminga – kad žmogus sukauptų bent kiek apčiuopiamas lėšas senatvei palengvinti.
„Pagrindinė reformos mintis – ateina demografinė duobė. Galime ją ignoruoti, galime nematyti būsimo demografinio šoko. Bet jį mato visi kiti, tarptautinės institucijos. Mes galime užmerkti akis – bet tai nereiškia, kad jo nebus“, – sako G.Šimkus.
Lietuvos bankas priminė skaičiavimus, kokio masto demografinė duobė numatoma – ją užpildytų arba 600 tūkst. imigrantų, arba 12 procentiniais punktais didesnės „Sodros“ įmokos dirbantiesiems, arba pensinio amžiaus pakėlimas dar 7 metais nuo 65 metų. Mat Lietuvoje, skaičiuojama, 2040 metais gyventojų skaičius artės prie 2 milijonų.
Tokių kraštutinių priemonių arba jų derinio reikėtų vien tam, kad pensijos nesikeistų ir būtų stabilios, lyginant su uždirbamais atlyginimais, tai nespręstų mažų pensijų problemos.
G.Šimkus pažymi, kad, pradedant mažėti darbo jėgai, svarbu išlaikyti ir pensininkus darbo rinkoje.
Europos Komisijos prognozėmis, iki 2040 metų vidutinė gyvenimo trukmė, pasiekus 65 metus, pailgėtų tik 3 metais.
Pagal dabar siūlomą pensijų reformą, „Sodra“ nebemokėtų įmokų į pensijų fondus, o tą darytų patys darbuotojai – pervestų 4 proc. savo atlyginimo ir gautų paskatą, lygią 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio prieš dvejus metus. Atitinkamai, dirbantiesiems dėl dalyvavimo kaupimo sistemoje nemažėtų „Sodros“ pensija.
Lietuvos bankas vertina, kad II ir III pakopa neturėtų konkuruoti, todėl vertėtų peržiūrėti ir III pakopai taikomas GPM lengvatas.