„Reikalavimas fiziniams asmenims laiduoti už įmonių paskolas yra nuo krizės laikų komercinių bankų ir kredito unijų plačiai taikomas jų pačių interesų saugiklis, kuris dažnu atveju yra neproporcingas ir nepamatuotas. Laiduoti neretai reikalaujama neįvertinus laiduotojui tenkančios rizikos, jo pajamų ir turto, taip sudarant sąlygas fiziniams asmenims neatsakingai prisiimti per didelius įsipareigojimus, o tai skatina asmeninį bankrotą, taip pat kelia kitų rizikų“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Lietuvos bankas siūlo, kad fiziniai asmenys laiduotų už paskolas tik tokia suma, kuri atitinka jų turtinę padėtį. Taip pat siūloma laiduotojui mokėti įmokas už kredito gavėją iš pajamų, o ne iš savo turto grąžinti visą kreditą iš karto.
„Taip būtų sumažinta rizika, kad fiziniai asmenys prisiims jų finansines galimybes viršijančius įsipareigojimus, kurie gali lemti asmeninį bankrotą, nebeliks priežasties įmonių savininkams ar vadovams dėl asmeninio laidavimo vilkinti bankroto inicijavimą“, – teigia Lietuvos bankas.
Lietuvos banko 2015 metais atliktos apklausos duomenimis, fizinių asmenų laidavimas buvo taikomas 75 proc. skolų turinčių individualių įmonių ir 30,4 proc. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių. Be to, 76,3 proc. įmonių nurodė, kad bankų reikalavimas laiduoti buvo pradinė paskolos teikimo sąlyga.
LB vertinimu, asmeninis laidavimas gali būti viena iš priežasčių, sulaikančių įmonės vadovus ir akcininkus nuo įmonės bankroto inicijavimo laiku, o tai sukelia neigiamų pasekmių visiems įmonės kreditoriams.