Socialinių išmokų atskaitos rodiklių dydžių korekcija būtų viena pagrindinių priemonių, į kurias dėmesį siūlo atkreipti Lietuvos bankas.
„Jei kalbėtume apie minimalių poreikių dydį, kuris dabar yra 267 eurai, 100 eurų yra susiję su išlaidomis maistui. Likusi dalis yra algoritmas, kaip išlaidos yra koreguojamos. Apskaičiuojant rodiklį buvo imama rugsėjo mėnesio Lietuvos banko infliacijos prognozė už 2022 m. Mes žinom, kad ta prognozė nebuvo tiksli“, – sakė LB ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Anot jo, tai lėmė, kad socialinės paramos bazės, kuriomis remiantis skaičiuojamos įvairios išmokos, šiuo metu neatitinka realios situacijos.
Jis pridūrė, kad išmokos būtų vienas logiškiausių sprendimų, kadangi dalis visuomenės turi pakankamai pajamų išgyventi net ir esant dviženklei infliacijai.
„Turime santykinai stiprią paklausą. Taigi dalis visuomenės iš esmės galėtų panešti šitos infliacijos naštą“, – pažymėjo jis.
A.Dabušinskas atkreipė dėmesį, kad nuo 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras, vartotojų kainos vidutiniškai padidėjo 20 proc. O dauguma gyventojų pajamų šaltinių paaugo gerokai daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė nedarbo išmoka padidėjo 2,3 karto, bruto minimalus mėnesinis atlyginimas – 1,6 karto.
Be to, valstybės remiamų pajamų dydis padidėjo tik 25 proc. Tai reiškia, kad tam tikros socialinės paramos bazės judėjo gerokai lėčiau nei kitų rūšių pajamos.
„Mažiausias pajamas turinčių namų ūkių atveju, beveik 20 proc. sudaro kitos socialinės išmokos. Ir, tikėtina, didelę dalį sudaro socialinė parama. Šitų išmokų bazių dinamika, lyginant su darbo užmokesčiu, didėjo mažai“, – kalbėjo A.Dabušinskas ir pabrėžė, kad šią vietą dabartiniame infliacijos kontekste reikėtų vertinti rimtai.
PVM ir akcizo mažinimas sukeltų savas rizikas
Lietuvos bankas taip pat palankiai vertina siūlymą padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems, taip pat svarstyti galimybę jį ilgainiui prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA) – 730 eurų. Banko atstovų manymu, geriausiai tokia priemonė veiktų kartu su kai kuriomis padidintomis socialinės paramos išmokomis.
Šiuo metu NPD siekia 460 eurų. Kovo pradžioje Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti NPD iki 510 eurų.
Trečioji priemonė galėtų būtų esamų šildymo kompensacijų modelio pritaikymas kitoms energetinėms išlaidoms. A.Dabušinskas teigė, kad dabartinis kompensavimo už centrinį šildymą modelis yra geras, tikslus ir turi aiškius saugiklius nuo piktnaudžiavimo.
„Manome, kad galima būtų panašią priemonę taikyti ir kitur. Arba ją išplėsti taikant paramą ir kitoms energetinėms išlaidoms – dujoms ar elektrai“, – sakė A.Dabušinskas.
Dar vienas institucijos siūlymas – svarstyti galimybę subsidijuoti viešąjį transportą ir taip pasekti Vokietijos pavyzdžiu, kur viešasis transportas yra nemokamas.
Mažiau fokusuotos priemonės, tarp kurių yra ir siūlomas PVM maisto produktams ar PVM ir akcizo degalams sumažinimas, Lietuvos banko vertinamos atsargiai.
PVM ir akcizo mažinimo atveju atsiranda rizika, kad skirtumas nukeliaus ne vartotojo naudai, o nusės verslo pelnuose. O energetikos kainų lubų nustatymo atveju, visa rizika perkeliama valstybės biudžetui.
Prezidentūros siūlomos vienkartinės 100 eurų išmokos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams Lietuvos banko vertinamos kaip labiau fokusuota priemonė, tačiau taikant šį įrankį būtų neatsižvelgta į realias asmenų pajamas.
Siekiame suvaldyti infliacijos poveikį ar jos lygį?
Lietuvos banko specialistas pabrėžė, kad pastarosios priemonės būtų taikomos norint suvaldyti infliacijos lygį. Jis ragino nusibrėžti aiškų tikslą ir pagalvoti, kad galbūt geriau būtų siekti suvaldyti infliacijos poveikį.
Kaip ir minėta, pirmuoju atveju būtų galima taikyti tokias priemones kaip PVM tarifų mažinimas, laikinas administruojamų kainų fiksavimas, mokesčių didinimas arba taupymas.
„Jų efektyvumas būtų santykinai mažas šiandieninėje aplinkoje. Infliaciją kažkiek sumažintų, bet fiskališkai tai kainuotų“, – kalbėjo Lietuvos banko ekspertas.
Apie fiskalinės politikos griežtinimą nei Lietuvoje, nei pasaulyje kol kas daug nekalbama, kadangi laikoma, kad infliaciją šiuo metu sukelia pasiūlos šokai, kurie, tikimasi, ilgainiui stabilizuosis.
O norint suvaldyti infliacijos poveikį, reikėtų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, socialinę paramą, kurti ar plėsti kompensavimo schemas.
Išankstiniais vertinimais, kovą metinė infliacija Lietuvoje dar paaugo ir pasiekė 15,6 proc. Daugiausia įtakos šiam rodikliui turi didėjančios energetikos ir maisto kainos.
