Pasak LB valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, per trejus praėjusius metus (2016–2018 metais) centrinio banko pelnas iš investicijų siekė 53,2 mln. eurų.
„2018 metai iš tikrųjų buvo labai sudėtingi, daugelyje rinkų grąžos buvo neigiamos. Džiugu, kad tokiais atšiauriais metais Lietuvos bankui pavyko investuoti sėkmingai (...) Tas teigiamas rezultatas daugiausia pasiektas aktyvaus valdymo dėka, būtent Lietuvos banko investicijų valdytojų sprendimų dėka “, – antradienį spaudos konferencijoje sakė T.Garbaravičius.
Anot jo, prie teigiamų rezultatų prisidėjo ir pradėtas taikyti pažangus rizikos pariteto metodas, kai investavimo rizika lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui.
LB finansinio turto grąža, be aukso ir įsipareigojimų, pernai buvo 0,8 proc. (2017 metais – minus 1,1 proc.), o per pastaruosius trejus metus šis rodiklis siekia 2,2 procento.
„Norime, kad pagrindinis dėmesys būtų skirtas būtų trejų metų rezultatui, nes vieneri metai tokiam ilgalaikiam investuotojui kaip Lietuvos bankas, yra per trumpas laikotarpis“, – tvirtino T.Garbaravičius.
Pernai finansinio turto grąža be valiutų kursų pokyčio siekė 1,2 proc., o valiutų kurso įtaka buvo neigiama – minus 0,5 procento (2017 metas – atitinkamai 1,4 proc. ir minus 2,6 proc.). Anot T.Garbaravičiaus, pastaraisiais metais LB didino nuo valiutinės rizikos neapsaugoto finansinio turto dalį, todėl reikšmingai padidėjo metinių investavimo rezultatų priklausomybė nuo JAV dolerio kurso pokyčių.
„Matome, kad valiutų kursų pokyčiai, būtent JAV dolerio kursas euro atžvilgiu, turėjo labai reikšmingą įtaką. Jei 2017 metais jis buvo nepalankus, pernai pakrypo į kitą pusę ir buvo Lietuvos banko naudai. Todėl reikia žiūrėti į ilgą laikotarpį, nes ilgu laikotarpiu teigiami ir neigiami valiutos kurso pokyčiai kompensuojasi“, – aiškino T.Garbaravičius.
LB valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2018 metais sudarė 4,359 mlrd. eurų.
Rezervų portfelio, kurio vidutinė vertė pernai siekė 888 mln. eurų, investicijų uždarbis pernai siekė apie 57 mln. eurų. Pasak T.Garbaravičiaus, šis portfelis yra tik JAV doleriais, investuojama į labai likvidų turtą – JAV vyriausybės vertybinius popierius.
„Kadangi valiutos rizika nedraudžiama, šio portfelio rezultatai labai priklauso nuo valiutos kurso svyravimo. Pernai dolerio kurso pokyčiai buvo palankūs, tačiau kitais metais gali būti visiškai kitaip ir čia yra svarbiausia auginti to portfelio vertę doleriais“, – sakė T.Garbaravičius.
„Tai yra tos tikrosios užsienio atsargos. Laba supaprastintai šį portfelį galima pavadinti portfeliu juodai dienai. Kai labai reikės Lietuvai tų atsargų, kad jos būtų likvidžios, lengvai realizuojamos ir jų vertė nesumažėtų tokiais netikėtais, kataklizminiais atvejais“, – pridūrė jis.
Centrinis bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 tonos. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. Pernai aukso investicijų uždarbis sudarė 0,34 mln. eurų (2017 metais – 0,91 mln. eurų).
Tuo metu investicinio portfelio, kurio vidutinė vertė pernai buvo 3,093 mlrd. eurų, grąža pernai išliko neigiama – minus 0,8 proc. (2017 metais –minus 0,9 proc.). T.Garbaravičiaus teigimu, tai lėmė dėl palūkanų didėjimo pigę JAV skolos vertybiniai popieriai.
„Toks nedidelis neigiamas rezultatas iš tikrųjų leidžia sakyti, kad palūkanų didėjimo testas yra sėkmingai atlaikytas. Svarbu tai, kad trejų metų rezultatais yra teigiamas – 10 mln. eurų. Ta yra svarbausia, nes mes savo investicijų portfelį komponuojame tai, kad trejų metų rezultatas išliktų kuo didesnis teigiamas ir tokioje aplinkoje, tai reikšmingas pasiekimas“, – tvirtino T.Garbaravičius.
Anot jo, investicinis portfelis yra investuojamas išskaidant investicijų riziką ir siekiant kuo didesnės grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį, kartu neviršijant 150 mln. eurų rizikos biudžeto. Rizikos biudžetas nustatomas su 95 proc. tikimybe, o tai reiškia, kad 150 mln. eurų ir didesni nuostoliai vidutiniškai gali būti patirti tik kartą per 20 metų.
LB pernai uždirbo 33,61 mln. eurų audituoto grynojo pelno (5,2 proc. daugiau nei 2017 metais), iš jo 12,7 mln. eurų pervedė į valstybės biudžetą.
