Taip įspėjo Lietuvos bankas, pateikęs Seimui kitų metų biudžeto projekto analizę. Joje bankas mato rizikas dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo.
Deficitas gali išaugti, jeigu Lietuva negaus visų numatytų lėšų iš Atsigavimo fondo, dėl kurio Europa dar nesusitarė. Teigiama, kad Lietuva patirs išlaidų Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti, tačiau lėšos iš Atsigavimo fondo negautos.
„Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą, pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį ir itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą“, – teigiama išvadose.
Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama.
Pandemijai suvaldyti reikės daugiau
Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos pandemijai suvaldyti yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m.
Pavyzdžiui, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m.
Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose.
Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų. Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP).
Paramą siūlo teikti automatiškai
„Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos“, – teigiama Lietuvos banko išvadose.
Centrinis bankas įsitikinęs, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiama į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m.
Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“.
Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, teigia Lietuvos bankas.
DNR planui – pavojus
Naujai ateinanti valdžia neslepia, kad DNR planas gali būti peržiūrėtas, o Lietuvos banko analizė dar labiau paskatins tai daryti.
Mat Atsigavimo fondo ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos ES lygiu, tačiau Lietuvos valdžia jau planuoja konkrečias išlaidas konkretiems projektams.
„Yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta“, – perspėja Lietuvos bankas.