Lietuvos bankas pateikė savo nuomonę apie siūlomas reformas Vyriausybei ir Seimui.
Įvardijamos trys kertinės Lietuvos ekonomikos bėdos: didelė šešėlinė ekonomika bei su tuo susijęs mokesčių nesurinkimas, perteklinė verslo formų įvairovė ir reikšmingai besiskirianti apmokestinimo našta, ir taip pat siaura mokestinė bazė – įžvelgiama galimybių papildomiems aplinkosaugos ir turto mokesčiams.
„Neadekvatus finansavimas blogina kai kurių valstybės teikiamų paslaugų kokybę, sudaro prielaidas neskaidriai veiklai, korupcijai, didina visuomenės nepasitenkinimą ir skatina emigruoti. Mūsų nuomone, valdžios sektoriaus mokestinių pajamų nepakankamumas visų pirma susidaro dėl didelės šešėlinės ekonomikos ir itin netolygaus darbo pajamų apmokestinimo, todėl pagrindinėmis mokesčių reformos priemonėmis siūlome spręsti būtent šias problemas“, – rėžia Lietuvos bankas.
Institucija siūlo apskritai atsisakyti verslo liudijimų, o individualios veiklos apmokestinimą suvienodinti su samdomo darbo, pertvarkyti savarankiškai dirbančiųjų įmokas socialiniam draudimui taip, kad jie gautų adekvačias garantijas.
Kad būtų surinkta daugiau mokesčių Lietuvos bankas siūlo atsisakyti nepagrįstų PVM ir GPM lengvatų, didinti PVM mokėtojų skaičių, išplėsti NT mokesčio bazę ir užtikrinti progresyvumą, taip pat taikyti aplinkosaugos mokestį transporto priemonėms.
Kodėl pensijos ne dvigubai didesnės
Vien PVM Lietuva nesurenka tiek, kiek kainuoja mokėti senatvės pensijas.
Lietuvos PVM atotrūkis 2015 m. sudarė 33 proc. visų teorinių pajamų iš PVM ir buvo vienas iš didžiausių visoje ES“, – skaičiuoja Lietuvos bankas ir vertina, kad Lietuva galėtų iš PVM surinkti 1,8 milijardo eurų daugiau, arba 4,8 proc. BVP – tiek išleidžiama senatvės pensijoms mokėti.
Mat dabar Lietuvos mokestinės pajamos ir visos valdžios sektoriaus išlaidos yra vienos mažiausių visoje ES: Lietuva mokesčiais surenka 29,9 proc. BVP, o viešojo sektoriaus išlaidos sudaro 34,2 proc. BVP, šie rodikliai mažesni buvo tik Airijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Su Airija Lietuvos lyginti nederėtų – šioje valstybėje gyventojai patys susimoka už didelę dalį socialinių apsaugų, sveikatos apsaugą ar švietimą. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad panašios paslaugos Lietuvoje yra nemokamos.
Pasak Lietuvos banko, PVM nesurinkimą daugiausia lemia lengvatos ir išimtys, taip pat šešėlis ir įstatymus pažeidžiančios sukčiavimo schemos. Vien čia pasislėpęs milijardas eurų.
„Pavyzdžiui, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai nėra socialiai teisingas, nes juo naudojasi visi prie centrinio šildymo sistemos prisijungę gyventojai, o į jų pajamas neatsižvelgiama“, – nurodoma dokumente.
Pažanga mažinant PVM atotrūkį, pasak institucijos, nėra džiuginanti. 2011–2015 m. Lietuva PVM atitikties atotrūkį sumažino palyginti nedaug ir dėl to išsiskyrė iš bendros tendencijos: dauguma didelį atotrūkį turėjusių ES šalių jį sumažino reikšmingai. Pavyzdžiui, 2011 m. didesnį nei 20 proc. atitikties atotrūkį turėjo dešimt ES šalių. Daugiau nei pusė jų atitikties atotrūkį sumažino reikšmingai (16–45 %). Lietuvoje jis sumažėjo tik 10 proc.
Verslo formų daugiau nei reikia
Kita problema, pasak Lietuvos banko, yra perteklinė verslo formų įvairovė ir skirtinga dirbančiųjų mokesčių našta. Daug uždirbantys savarankiškai besiverčiantys gyventojai sumoka gerokai mažesnius mokesčius lyginant su samdomais darbuotojais.
„Samdomųjų darbuotojų efektyvusis mokesčių tarifas, kai nebetaikomas NPD, sudaro apie 42 proc., o savarankiškai dirbančiųjų svyruoja nuo maždaug 4 iki 34 proc.“, – vertina Lietuvos bankas.
Veikiantys pagal individualią veiklą socialinio draudimo įmokas moka tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, o veikiančių pagal verslo liudijimus įmokos susietos su minimaliu atlyginimu. Todėl tai skatina rinktis tokias veiklos formas, kur mokesčiai mažiausi.
„Perteklinių verslo formų įvairovės panaikinimas ir apmokestinimo tvarkos suvienodinimas potencialiai galėtų mokestines pajamas padidinti apie 150 mln. Eur (0,3 % BVP)“, – skaičiuoja Lietuvos bankas.
Turtas Lietuvoje taip pat neprisideda prie biudžeto, kaip galėtų. 2016 m. duomenimis, Lietuvos pajamos iš turto mokesčių sudarė 2,4 proc. BVP ir buvo gerokai mažesnės nei ES vidurkis (5,1 %).
„Lietuvos banko manymu, siūlomų priemonių kryptis iš esmės yra tinkama, tačiau svarbios Lietuvos mokesčių sistemos problemos sprendžiamos nepakankamai. Pavyzdžiui, veiklos pagal verslo liudijimą rūšių sąrašo peržiūra iš esmės nesprendžia netolygaus apmokestinimo pagal veiklos formas problemos. Siūlomais pakeitimais NT mokesčio bazė (mokėtojų skaičius) didinama labai minimaliai, mokesčio sąranga tampa dar labiau komplikuota, nemažėja galimybių išvengti mokesčio“, – kritikuojama dokumente.
Biudžetas pajamas praras, o ekonomiką kaitins
Siūlomi mokesčių pakeitimai suponuoja aiškų valdžios sektoriaus pajamų praradimą, tačiau nenumatoma tokių pat konkrečių kompensacinių priemonių, vertina Lietuvos bankas.
„Dėl pakeitimų valdžios sektoriaus balansas 2019–2021 m. gali būti maždaug 573 mln. Eur (1,3 % 2018 m. BVP) blogesnis, palyginti su tuo, kuris būtų, jeigu tokios priemonės nebūtų įgyvendintos“, – skaičiuoja Lietuvos bankas.
Institucija abejoja teiginiais, kad trūkstamas lėšas pavyks pritraukti iš šešėlio – nepateikiama konkrečių mokesčių administravimo gerinimo ir šešėlio mažinimo priemonių bei tikėtino jų poveikio vertinimų.
Dar viena bėda – Lietuvos ekonomikai augant ji bus papildomai kaitinama.
„Dabartinėje Lietuvos ekonomikos ciklo fazėje Lietuvos bankas nepritaria prociklinės fiskalinės politikos vykdymui“, – teigiama dokumente ir skaičiuojama, kad siūlomi mokesčių pakeitimai nominalųjį valdžios sektoriaus balansą 2019–2021 m. pablogins atitinkamai 0,4, 0,3 ir 0,3 proc. punkto.
Tai kels ir kainas – prie infliacijos mokesčių pakeitimai prisidės 0,1-0,3 proc. punkto kasmet.
Pensijos mažai susijusios su įmokomis
Lietuvos bankas iš esmės teigiamai vertina pensijų sistemos reformą, kurios metu į pensijų fondus lėšas mokės patys darbuotojai.
Tačiau siūloma sudaryti daugiau paskatų mokėti „Sodrai“ – dabar mažai jaučiamas ryšys tarp įmokų ir būsimų pensijų.
Lietuvos bankas siūlo į valstybės biudžetą perkelti ne visą, o tik dalį bazinės pensijos – ne daugiau nei pusę, o kitas iki šiol bazinės pensijos mokėjimui skirtas lėšas panaudoti ryšio tarp pensijų įmokų ir išmokų stiprinimui.
„Didėjant skaidrumui ir aiškiau matant naudą iš mokamų pensijų įmokų, didėtų ir paskatos jas mokėti“, – rašoma dokumente.
Kartu siūloma nustatyti minimalios pensijos koncepciją. Minimali pensija būtų mokama tik tiems gyventojams, kurių pajamos senatvėje itin mažos – ši pensija užtikrintų minimalų pragyvenimo lygį ir būtų mokama iš valstybės biudžeto. Visa kita pensijos dalis turėtų tiesiogiai priklausyti nuo to, kiek žmogus per savo darbinę karjerą sumokėjo pensijų įmokų.
Tai užtikrintų, kad minimalios pensijos dydžio didinimas darytų įtaką tik mažiausias pensijas gaunantiems ir nedidintų pensinių įsipareigojimų dideles pensijas gaunantiems gyventojams.
„Labai svarbu, kad minimalios pensijos lygio nustatymas būtų depolitizuotas ir siejamas su minimalios algos diskusijomis“, – rašoma Lietuvos banko pasiūlymuose.
Todėl siūloma „Sodros“ pensijas transformuoti į asmenines sąskaitas, kurioje gyventojai matytų sukauptus pinigus.
Lietuvos bankas siūlo vienoje informacinėje sistemoje susieti I ir II pakopų pensijų dalis. O siekiant didesnės naudos, taip pat centralizuotai teikti ir pensijų anuitetus, kurie Lietuvoje yra santykinai brangūs.
