Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomistė Erika Ivanauskaitė teigia, kad degalų brangimo tendencija yra stebima jau nuo kovo pabaigos – pasaulyje didėjant naftos kainai, šis efektas pasiekė ir vietines degalines. Vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina birželį buvo 44 eurai – 5 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį.
Prasidėjus vasarai, paslaugų kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei gegužę. Daugiausiai pabrango keleivių vežimo oro transportu paslaugos, keleivinio vandens transporto paslaugos, atostogų išvykų ir sanatorijų paslaugos.
Kitoks birželis
Paslaugų kainos auga gana daug – vidutinis paslaugų kainų metinis augimas šių metų pirmąjį pusmetį siekė 4 proc. (pramonės prekių – tik 1 %).
Pasak E.Ivanauskaitės, buvo ir atpigusių prekių. Dėl padidėjusios pasiūlos birželį atpigo daržovės, o prasidėjus vasaros išpardavimams prekybos centruose sumažėjo avalynės kainos. Šilumos energijos kainos tebemažėja dėl anksčiau nukritusios naftos kainos, tačiau šių metų birželį mėnesinis šilumos energijos atpigimas buvo mažesnis nei paskutinius trejus metus (2016 m. birželį šilumos energijos kaina nukrito 3 %, o, pvz., 2015 m. birželį – 6 %).
Vertinant bendrąją kainų raidą birželį, šis birželis buvo išskirtinis – statistika rodo, jog pastaruosius penkerius metus (2011– 2015 m.) vasaros pirmąjį mėnesį bendrasis kainų lygis mažėdavo (pvz., pernai birželį jis buvo –0,1 %.).
Paslaugos atsparios kainų mažėjimui
„Metinė infliacija (2016 m. birželio mėn., palyginti su 2015 m. birželio mėn.) pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 0,7 proc. ir nedaug skyrėsi nuo gegužės mėn., kai ji buvo 0,5 proc. Ji buvo teigiama dėl pakilusios grynosios infliacijos, kuri yra apskaičiuojama kaip pramonės prekių ir paslaugų kainų pokytis. Pramonės prekių kainas aukštyn tempė drabužiai, o paslaugų – restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos bei asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, – teigia E.Ivanauskaitė
Paslaugų kainos auga gana daug – vidutinis paslaugų kainų metinis augimas šių metų pirmąjį pusmetį siekė 4 proc. (pramonės prekių – tik 1 %). Tokį paslaugų kainų augimo tempą „palaiko“ vidaus paklausa ir didėjantis darbo užmokestis. Liepos 1 d. vėl buvo padidinta minimali mėnesinė alga, o kadangi nemažai paslaugų sektoriaus darbuotojų daliai yra mokamas būtent minimalus darbo užmokestis, tikėtina, jog paslaugos ir toliau brangs.
Pigesni nei prieš metus buvo degalai, telefono ir telefakso paslaugos (nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą nuo balandžio 30 d. įsigaliojo mažesni maksimalūs tarptinklinio ryšio tarifai), vaisiai. Metinei infliacijai neigiamą įtaką taip pat darė sumažėjusios administruojamosios kainos – šių metų birželį mažiau mokame už šilumos energiją ir dujas. Dujų kainos kris ir toliau – priklausomai nuo vartojimo kiekio, dujos buitiniams vartotojams kainuos 8–15 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį.
Lūkesčiai dėl ateities – skirtingi
Europos Komisija kas mėnesį vertina kiekvienos Europos Sąjungos šalies gyventojų lūkesčių rodiklius apie kainas.
Pasak E.Ivanauskaitės, apklausos rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojai kainas Lietuvoje vertina kaip per pastaruosius12 mėnesių pakilusias (šis rodiklis didėja nuo 2015 m. balandžio), tačiau vartotojai tikisi, kad ateityje kainų kaita bus jiems palanki – nuo 2015 m. gruodžio vis didesnė dalis gyventojų mano, jog kainos Lietuvoje per artimiausius 12 mėnesių mažės (palyginti su paskutiniais 12 mėnesių).
Pagal Eurostato paskelbtą įvertį, euro zonoje metinė infliacija birželio mėn. vėl tapo teigiama ir sudarė 0,1 proc. (balandžio ir gegužės mėn. ji buvo neigiama – atitinkamai –0,2 % ir –0,1 %). Didžiausią įtaką infliacijos padidėjimui darė gerokai mažesnis nei ankstesnį mėnesį energijos prekių metinis atpigimas.
Įvairios tarptautinės institucijos numato, jog sumažėjus degalų kainų nuosmukio poveikiui, infliacija euro zonoje ateityje didės.
