„Kai sakome „moneta“, daugiausiai įsivaizduojama kažkas apvalaus, paliečiamo. Bet šiuo atveju taip nėra. Manau, rodome pavyzdį ir kartu verčiame naują puslapį numizmatikos istorijoje“, – antradienį monetai skirtame vebinare kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Anot jo, centrinis bankas bando technologijas, kurios ilgainiui gali pasitarnauti skaitmeninės valiutos leidimui.
„Kai kas iš jūsų gali klausti, kodėl Lietuvos bankas tai daro. Ar jis leidžia skaitmeninę valiutą? Būkime atviri: ne, mes to nedarome. Užtat mes konkrečiu projektu – LBCOIN – išbandome technologijas, kurios galėtų būti panaudotos išleidžiant centrinio banko valiutą, ir išbandome jas su realiais vartotojais ir užduotimis, pradedant identifikavimu ir baigiant teisiniais aspektais“, – sakė LB valdybos narys.
M.Jurgilo teigimu, šiuo projektu taip pat norima susieti vartotojams jau įprastą fizinį pasaulį su pokyčiais skaitmeninėje erdvėje.
„Šiuo numizmatiniu projektu norime nutiesti tiltą tarp fizinės ir skaitmeninės realybės. Mums rūpėjo pasiūlyti kai ką konkretaus, ką žmonės jau žino, tai yra, monetas, taip pat tai, į ką jie jau buvo įsitraukę, – numizmatiką, ir kartu suderinti su tuo elementus, kurių žmonės nepažįsta, – kaip disponuoti skaitmeniniu žetonu (digital token), ką tai reiškia, kaip juos keisti, kaip nustatyti kainą?“, – kalbėjo M.Jurgilas.
Pasak jo, visi minėti klausimai svarbūs prognozuojant pinigų perspektyvą.
„Tai labai įdomūs klausimai, kurie kartu susiję ir su Lietuvos banko funkcija. Mes esame centrinis bankas, svarstome apie centrinių bankų perspektyvą. Ir centriniai bankai visame pasaulyje (...) taip pat apmąsto, kokia gi yra pinigų ateitis. Tikime, kad būtent šis projektas galės suteikti atsakymų į dalį tų klausimų“, – sakė M. Jurgilas.
LB skelbia, kad blokų grandinės technologijos (blockchain) pagrindu sukurtą LBCOIN sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. LB ketvirtadienį išleis 4 tūkst. LBCOIN monetų – 24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų.
Moneta skiriama 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų. Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties signatarų.
Skaitmeniniai žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis (kunigai, prezidentai, diplomatai, pramonininkai, akademikai, savivaldybininkai) – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų.
Siekiant, kad monetų galėtų įsigyti kuo daugiau pirkėjų, per pirmąsias šešias pardavimo dienas vienas pirkėjas galės įsigyti tik vieną LBCOIN monetą, o nuo septintos pardavimo dienos jų skaičius vienam pirkėjui nebus ribojamas.
Pirkėjas, įsigijęs LBCOIN monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, kuriuos galės išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą, juos galės laikyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje, mainytis su kitais kolekcininkais arba pervesti į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.
LBCOIN projekto vadovas Egidijus Paleckis liepos pradžioje sakė, kad žmonės per pirmuosius 24 mėnesius turės surinkti šešis žetonus iš skirtingų veiklos sričių, juos persiusti į Lietuvos banką, kuris šiuos žetonus sunaikins ir paštu išsiųs fizinę monetą. Tačiau suprantant, kad ne visiems gali pasisekti surinkti rinkinį iš šešių skirtingų žetonų, paskutinius šešis mėnesius bus leista fizinę monetą išsikeisti už bet kokius šešis žetonus.
Pasak jo, po 30 mėnesių LBCOIN sistema bus išjungta, nebus prieinami nei žetonai, nei fizinės monetos.
LBCOIN monetos kaina sieks 99 eurus. Fizinė LBCOIN kolekcinė moneta – sidabrinė, kredito kortelės dydžio ir formos, o jos nominalas – 19,18 euro.
