Lietuvos bankas nuo šių metų rugsėjo 2 d. draus neprofesionaliems investuotojams siūlyti vadinamuosius dvinarius pasirinkimo sandorius (angl. binary options) ir ribos prekybą susitarimais dėl kainų skirtumų (angl. contracts for difference, CFD).
„Šios išvestinės finansinės priemonės yra sudėtingos ir dažnai gyventojai jas pasirenka net nesuprasdami, kur investuoja. Dabar naudosime įrankius, kurie mums leidžia užtikrinti, kad jos tiesiog nebūtų jiems prieinamos arba rizika būtų minimizuota“, – pranešime sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Lietuvos bankas nusprendė uždrausti reklamuoti, siūlyti ir parduoti neprofesionaliesiems investuotojams dvinarius pasirinkimo sandorius ir pradėti taikyti ribojimus susitarimams dėl kainų skirtumo.
Susitarimams dėl kainų skirtumo nustatomas sverto limitas, kiekvienai atskirai sąskaitai taikoma pozicijų uždarymo dėl sumažėjusios maržos taisyklė ir apsauga nuo neigiamo balanso, kad investuotojai negalėtų patirti neribotų nuostolių. Taip pat nustatomas draudimas taikyti produkto platinimo skatinimo priemones ir prievolė skelbti standartizuotą įspėjimą apie riziką.
„Čia bus priklausomai nuo pozicijos, su kuriuo finansiniu instrumentu yra sudaroma. Jei kalbėtume apie virtualias valiutas, tai maksimalus svertas būtų 1:2, jeigu akcijų indeksai arba biržos prekės – 1:10“, – 15min sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Jis paaiškina, kad Lietuvos banko valdybos nutarimu perkeliamos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) taisyklės.
Pagal nutarimą, investicijų į valiutų poras svertas galės siekti maksimaliai 1:30, nors iki šiol būdavo atvejų, kai brokeriai siūlydavo ir 1:500 svertą. Pagal nutarimą, brokeriai negalės klientų pritraukti siūlydami kokių papildomų išmokų ar naudų, kurios nesusijusios su investuotojo uždarbiu.
Minėti produktai yra sudėtingi, rizikingi, nepakankamai skaidrūs ir kyla nemažai problemų dėl jų siūlymo, prekybos bei platinimo.
ES institucijų atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis susitarimais dėl kainų skirtumų prekiaujančių neprofesionaliųjų investuotojų (74–89 proc.) praranda pinigus, o vieno kliento vidutinė patiriamų nuostolių suma svyruoja nuo 1 600 iki 29 000 Eur.
Tokią galimybę suteikė naujoji Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID II) ir ją įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014, jie leidžia Europos Sąjungos (ES) valstybių priežiūros institucijoms drausti ar riboti tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių nukenčia neprofesionalieji investuotojai.
Šiuo metu galiojantis ES ir Lietuvos finansų rinkų teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad apsaugotų neprofesionaliuosius investuotojus nuo dvinarių pasirinkimo sandorių ir finansinių susitarimų dėl kainų skirtumų keliamos grėsmės. Lietuvos banko priimtos intervencinės priemonės apsaugos juos mūsų šalyje ir prisidės prie bendros praktikos visoje ES teritorijoje, kadangi analogiškas intervencines priemones ketina taikyti ir kitos ES valstybės.
Investuotojų asociacijos atstovai vertina teigiamai
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis teigiamai vertina Lietuvos banko sprendimą.
„Vidutinis investuotojas turėtų investuoti į tokias priemones, kurias supranta, todėl sprendimą vertinčiau teigiamai. Tų, kurie savo veikloje naudoja svertą, dabar tikriausiai laukia pasirinkimas - kvalifikuotis profesionaliuoju investuotoju, arba rinktis užsienio tarpininką, kuris netaikys tokio argumento“, – pastebi V.Plunksnis.
