Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. paskutinįjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsikūrusios 758 kripto turto įmonės, kai 2022 m. II ketvirtį – 407. Palyginimui, pernai tokių įmonių buvo 172.
Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra neabejotina lyderė, pavyzdžiui, Lenkijoje tokių įmonių buvo 346, antroje vietoje pagal gausą esančioje Estijoje – 381.
Banko atstovas teigė neturintis duomenų, kiek šiose įmonėse galėtų dirbti darbuotojų, kadangi tai nėra šios įstaigos jurisdikcija.
Tokios bendrovės nėra papildomai reguliuojamos ir nėra prižiūrimos Lietuvos banko, tačiau įsigaliojus naujam europiniam reglamentui, griežtės reikalavimai tokių įmonių veiklai.
„Tai nėra priskiriama prie finansinių paslaugų, Lietuvos bankas šio sektoriaus kol kas neprižiūri. Naujas reglamentas nustatys, kas bus priežiūros institucija. Kol kas iš pinigų plovimo pusės tai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)“, – aiškino S.Krėpšta.
Jis pridūrė, kad nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus naujam Pinigų plovimo prevencijos įstatymo paketui, buvo sugriežtintas reguliavimas šioms bendrovėms.
„Vienas iš veiksnių yra gera mūsų šalies reputacija finansinių technologijų kontekste, esame atpažįstami, žinomi, įmonės mato marketinginę naudą kurtis čia, Lietuvoje. Kaip ir minėjau, tai nėra licencijuojama, [kuriamasi] šalia finansų sektoriaus“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Pasaulinė kriptoturto rinkos vertė šiais metais susitraukė maždaug 2,5 karto – maždaug nuo 3 trln. iki 1 trln. JAV dolerių.
Rinka patyrė ir nemažai didelių sukrėtimų – bankrutavo viena didžiausių kriptokeityklų FTX, stambi kriptovaliutų skolintoja „Celsius Network“, žlugo populiarios vadinamosios stabilios vertės monetos (angl. stablecoin) „TerraUSD“ ir „Luna“.
Rudenį kaltinimai išviliojus beveik 0,5 mlrd. eurų pateikti dviems Estijos kriptomilijonieriams Ivanui Turoginui ir Sergejui Potapenkai, veikusiems per kompanijas „HashFlare“ ir „Polybius“. Visa tai sukėlė daug diskusijų dėl kripto turto rinkos reguliavimo griežtinimo.
„Ši rinka yra tam tikroje kryžkelėje – yra tarptautinių finansų ekspertų, kurie apskritai sako, kad šis sektorius trauksis, trauksis ir susitrauks savaime. ES iš esmės priiėmė kitą strateginį žingsnį ir nusprendė, kad ši veikla turėtų būti pakankamai griežtai reguliuojama“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Vadinasmasis Europos kriptoturto rinkų reglamento (MiCA) reglamantas bus paskelbtas kitais metais ir po 18 mėnsių jis įsigalios visose ES valstybėse.
Nuo lapkričio 1 d. pasikeitus reikalavimams Lietuvoje registruotoms kripto turto įmonėm, įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis nei 125 tūkst. eurų. Tokios įmonės vadovu turės būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, bus draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas, o vadovams ir akcininkams galioja reputacijos reikalavimai.
S.Krėpšta prognozavo, kad tokie pokyčiai nuo Naujųjų metų greičiausiai sumažins bendrą tokių įmonių skaičių. Jis pažymėjo, kad 750 įmonių buvo registruotos iki lapkričio 1 d. kai galiojo kita reguliacinė aplinka, kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
