Atlikęs įstaigos finansinės būklės vertinimą, Lietuvos bankas nustatė, kad šiuo metu UAB „Payrnet“ turimi įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, todėl ji yra nemoki ir nėra jokių įrodymų, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
Be to, Lietuvos bankas su tam tikromis išlygomis apribojo teisę UAB „Payrnet“ disponuoti jos veiklai skirtomis lėšomis. Pagal Lietuvos bankui pateiktą informaciją, įstaiga žino dabartinių įsipareigojimų klientams sumos dydį, o jos turimos klientų lėšos yra apsaugotos atskirose specialiose sąskaitose. Šios lėšos apribotos nebus, todėl klientai, turintys lėšų šioje įstaigoje esančiose sąskaitose, dėl jų grąžinimo turi kreiptis tiesiogiai į UAB „Payrnet“. Įstaiga privalo informuoti klientus apie taikytiną atsiskaitymo su klientais tvarką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Lėšos klientams turi būti grąžintos į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje.
Lietuvos bankas nustatė, kad įstaiga pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Mokėjimų įstatymus.
UAB „Payrnet“ veiklos modelis buvo išskirtinai orientuotas į veiklą per tarpininkus. Tikrintu laikotarpiu įstaiga finansines paslaugas teikė pasitelkdama 90 tarpininkų, platintojų ar kitų juridinių asmenų, platinančių įstaigos finansines paslaugas. Dauguma atvejų įstaiga su jais užmegzdavo dalykinius santykius neatlikusi deramo patikrinimo, neįvertinusi jų tinkamumo, reputacijos, keliamos rizikos arba toks vertinimas buvo atliekamas netinkamai. Įstaiga nekontroliavo, kaip ir kam tarpininkai teikia įstaigos paslaugas, kaip jie įgyvendino jiems perduotas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, nevykdė reikalavimo periodiškai atlikti tarpininkų mokymus, jų veiklos auditą ar kitokio pobūdžio vertinimą.
Šių metų vasarį Lietuvos bankas buvo apribojęs UAB „Payrnet“ veiklą, o kovą – paskyręs laikinąjį atstovą šios įstaigos veiklos priežiūrai. 2022 m. pagal metinę apyvartą (7,5 mlrd. eurų) tarp Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ji buvo penkta. Neaudituotais duomenimis, įstaigos veiklos pajamos pernai sudarė beveik 6,4 mln. eurų.
UAB UAB „PAYRNET“ priklauso britų finansų startuoliui „Railsr“ (anksčiau vadinosi „Railsbank“) priklausanti dukterinė įmonė.
Klientai Jungtinėje Karalystė sudaro sutartis su „PayrNet LTD“ dėl reguliuojamų paslaugų, o su „Railsr“ – dėl technologinių paslaugų. Klientai Europoje sudaro sutartis su UAB „Payrnet“, kuri yra reguliuojama Lietuvoje.
Lietuvoje veikia kita „Railsr“ įmonių grupei priklausanti bendrovė UAB „Railsbank Technology“, kuri ne kartą buvo įvardinta kaip vienus didžiausių atlyginimų šalyje mokanti įmonė.
UAB „Railsbank Technology“ nėra finansinė įstaiga, todėl jos veiklos tęstinumui šis konkretus Lietuvos banko sprendimas tiesioginės įtakos šiuo metu neturi.
Apie tai, kad „Raislr“ atsidūrė po padidinamuoju Lietuvos ir Jungtinės Karalystės prievaizdų stiklu, rašėme dar kovo mėnesį.
Įmonės vadovas: priemonės neadekvačios
UAB „Payrnet“ direktorius Stephenas Couttie žiniasklaidai išplatintame komentare teigė, kad veikloje „buvo trūkumų“, tačiau pridūrė, kad pritaikytos priemonės yra neadekvačios padarytiems pažeidimams.
„Šis LB sprendimas palieka nežinioje mūsų paslaugomis besinaudojančius tarpininkus ir galutinius vartotojus visoje Europoje. Taisydami LB nurodytus trūkumus, ėmėmės iš pagrindų pertvarkyti finansų platformos veiklos organizavimą ir gyvendinti plataus spektro pokyčius, kurie apima ir pinigų plovimo prevencijai (AML) stiprinti skirtų priemonių paketą, reikšmingai sumažinome aukštos rizikos klientų skaičių. Buvome parengę ir Lietuvos bankui pristatėme detalų veiksmų planą, apimantį visus svarbiausius mūsų finansų platformos veiklos procesus – nuo rizikų valdymo ir vidinių procesų kontrolės, sąveikos su mūsų klientais bei tarpininkais iki naujų technologinių sprendimų ir net platformos perkėlimo į kitą Lietuvoje veikiančią fintech įmonę“, – rašome pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos banko sprendimas, vertinant visą bendrovės jau atliktų veiksmų veiklai gerinti kontekstą, parodo iššūkius, su kuriais susiduria fintech įmonės, kurių bazė įsikurta Lietuvoje ir ypač tos, kurių verslo modeliai yra orientuoti į tarpininkavimą, rašoma pranešime spaudai.
„Kadangi šis Lietuvos banko sprendimas turės pasekmių mūsų klientams visoje Europoje, todėl kartu su potencialiais investuotojais bus skubiai ieškoma geriausio sprendimo kaip užtikrinti įvykdyti savo įsipareigojimus klientams, partneriams ir darbuotojams“, – teigė Stephenas Couttie.
Rasta daugybė pažeidimų
Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, įstaigos klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas buvo atliekamas netinkamai, o kai kuriais atvejais apskritai neatliekamas.
Vidaus kontrolės procedūros, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, turėjo rimtų trūkumų. Ji ne visais atvejais nustatydavo klientų tapatybes, nesilaikė reikalavimų tinkamai nustatyti klientų ar jų atstovų tapatybę nuotoliniu būdu, ne visada tinkamai tikrindavo arba apskritai netikrindavo informacijos apie kliento naudos gavėją, dažnai nenustatydavo klientų dalykinio santykių tikslo ir numatomo pobūdžio, vykdė dalykinius santykius su didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientais, netaikydama sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonių.
UAB „Payrnet“ neturėjo visų duomenų, kiek klientų – galutinių vartotojų – naudojosi jos paslaugomis: nekontroliavo informacijos apie galutinių vartotojų mokėjimo operacijų duomenis ir negalėjo nustatyti tikslios galutinių vartotojų lėšų sumos, taip pat nesaugojo pagrindinių galutinių vartotojų duomenų, būtinų siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Tikrintu laikotarpiu įstaiga netinkamai saugojo galutinių vartotojų lėšas – jas laikė ne specialioje kredito įstaigos ar centrinio banko sąskaitoje, o kitoje elektroninių pinigų įstaigoje.
Be to, neturėdama tam teisinio pagrindo, nesudariusi sutarčių, UAB „Payrnet“ kitos elektroninių pinigų įstaigos (priklausiusios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir UAB „Payrnet“) sąskaitose formavo rezervus, skirtus šios įstaigos įsipareigojimams užtikrinti, rašoma pranešime.
Pasitaikė atvejis, kai įstaiga vienašališkai nutraukė su klientais sudarytas sutartis apie tai iš anksto jų neinformavusi, o gavusi jų prašymus išpirkti UAB „Payrnet“ sąskaitoje jų turimus elektroninius pinigus, šios pareigos nevykdė.
Dėl šio atvejo Lietuvos bankas gavo apie 50 vartotojų skundų.
Be to, UAB „Payrnet“ neįvykdė Lietuvos banko duotų privalomų nurodymų, priežiūros institucijai teiktose finansinėse ir veiklos ataskaitose pateikė neišsamią ir netikslią informaciją ir per įstatymuose nustatytus terminus neatliko finansinių ataskaitų audito už 2022 m., nepriėmė sprendimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo.
