Dėl šių sukrėtimų poveikio vidutinis ketvirtinis namų ūkio vartojimo augimas galėjo sulėtėti nuo 0,9 proc. (2010–2019 m.) iki 0,5 proc. (2020–2024 m.). Tam reikšmingos įtakos turėjo 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija ir vėlesni geopolitiniai sukrėtimai.
„Prasidėjus COVID-19 pandemijai, šalys buvo priverstos įvesti karantiną ir taikyti kitas priemones, ribojusias viruso plitimą. Tai lėmė reikšmingus verslo suvaržymus arba laikinus stabdymus, tiekimo grandinių sutrikimus. Pandemijai atslūgstant, Lietuvos ekonomikai smogė nauja sukrėtimų banga, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą“, – sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Pasak jo, dėl didelės energetinės priklausomybės nuo Rusijos Europos Sąjungos sprendimas nutraukti energijos įsigijimą iš šios šalies buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių didelį kainų šuolį. Be to, dėl Rusijai ir ją remiančiai BaltaRusijai įvestų sankcijų sunkumų kėlė ir kitų žaliavų, pavyzdžiui, medienos ar metalų, naujų tiekėjų paieškos.
Valdžios institucijos, pirmiausia norėdamos išvengti neigiamų ekonominių padarinių dėl pandemijos, o vėliau sušvelninti sunkumus dėl kainų šuolio, vykdė skatinamąją fiskalinę politiką, taikė paramos ir kompensacijų priemones.
Visi šie veiksniai veikė Lietuvos namų ūkių vartojimo sprendimus. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, didžiausią nepalankų poveikį namų ūkių vartojimo išlaidoms turėjo prekybos sąlygų ir visuminės pasiūlos sukrėtimai – pavyzdžiui, energijos kainų šuolis ar tiekimo grandinių sutrikimai. 2020–2024 m. jie namų ūkių vartojimo raidą galėjo slopinti po 0,2–0,3 proc. punkto per ketvirtį.
Šių sukrėtimų nepalankų poveikį 2021–2023 m. iš dalies atsvėrė padidintos valdžios sektoriaus išlaidos – energijos išlaidų kompensacinės priemonės, parama verslui per COVID-19 pandemiją ir kiti teigiami visuminės pasiūlos pokyčiai.
Kredito pasiūlos ir pinigų politikos sukrėtimų poveikis namų ūkių vartojimo raidai kito. 2020–2021 m. jis buvo labiau skatinamojo pobūdžio, tačiau po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir infliacijos šuolio tapo ribojančio pobūdžio, tai ypač pasijuto 2023 m. Tą lėmė tokie veiksniai kaip padidėjęs kredito įstaigų rizikos vengimas, griežtesni skolinimo standartai, kredito apimties ribojimai, taip pat euro zonos mastu priimami pinigų politikos sprendimai, dėl kurių pakilo kredito palūkanų normos.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad realusis privatusis vartojimas, 2023 m. sumenkęs 1 proc., šiemet padidės 3,6, o kitąmet ir 2026 m. – po 3,7 proc.
