Lietuvos bankas paskelbė vidinę ataskaitą, kuria mosavo Stasys Jakeliūnas

S.Jakeliūnas antradienį teigė gavęs vidinę ataskaitą vidinio LB tyrimo, kuris atliktas 2012 m. spalį, o joje apskaičiuota, kad dėl VILIBOR šuolio skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų papildomų palūkanų 2009–2010 m. pradžios laikotarpiu, o per 10-metį, anot S.Jakeliūno, gyventojai galėjo permokėti ir 500 mln. eurų.

Jis užsiminė, kad jei nebus pateiktas tyrimas, gali tekti kreiptis dėl specialaus audito Lietuvos banke.

Antradienio vakarą LB paskelbė šią ataskaitą savo internetiniame tinklalapyje.

„Šiandien dėmesio centre atsidūrė, kiek galime spręsti, 2012-ųjų rudenį specialistų parengta analitinė pažyma „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“. Pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui ir todėl, siekiant paskatinti vidines diskusijas ir komentarus, tekste kartais nevengta ir laisvesnio interpretavimo bei diskutuotinų teiginių, kurie, be abejo, nebūtinai atitiko oficialią Lietuvos banko nuomonę“, – situaciją komentuoja LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Pasak jo, vadinamasis palūkanų „permokėjimas“ šiame dokumente apskaičiuotas teoriškai su daugybe prielaidų, kaip, beje, ir kiti pateikti įverčiai, nes neturėta tikslių duomenų, įskaitant ir dėl to kiek didėjo maržos keičiant būsto paskolos valiutą.

„Pažymėtina, kad „permokėjimas“ iš tikro būtų buvęs tik tada, jei VILIBOR palūkanos būtų buvę didėjusios ar padidintos nepagrįstai. Lietuvos bankas savo atsakyme Seimo Biudžeto ir finansų komitetui padidėjusias VILIBOR palūkanas yra įvertinęs kaip krizės padarinių išraišką, nes turima informacija nesuteikė pagrindo manyti kitaip“, – komentuoja LB valdybos narys.

Jis sako, kad po kelerių metų buvo įgyvendintas pažymoje minimas siūlymas įdiegti papildomas būsto paskolų palūkanų padidėjimo riziką mažinančias makroprudencines priemones.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius

„2015 m. Lietuvos bankas pakeitė Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriuose nurodyta taikyti papildomą palūkanų normų šoko testą tam, kad įvertinti ar skolininkas galės vykdyti savo įsipareigojimus būsto paskolos palūkanoms padidėjus. Siekdami būti atsakinga, aktyvi ir atvira institucija, nusprendėme paskelbti paminėtą analitinę pažymą, kad iš jos nebūtų daroma „paslaptis“ ir neliktų dviprasmybių interpretuojant specialistų diskusines įžvalgas“, – aiškina T.Garbaravičius.

Kaip pažymima LB tinklalapyje, institucija, siekdami būti atsakinga, aktyvia ir atvira, nusprendė paskelbti minėtą analitinę pažymą, kad iš jos nebūtų daroma „paslaptis“ ir neliktų dviprasmybių interpretuojant specialistų diskusines įžvalgas.

Šią ataskaitą galite rasti čia.