Siūlymai pateikti siekiant sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, sumažinti jų poveikį aplinkai ir efektyvinti grynųjų pinigų apyvartos ciklą.
„Išanalizavęs ir įvertinęs kitų valstybių patirtį, Lietuvos bankas siūlo taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Apvalinimas būtų neutralus tiek vartotojams, tiek prekybininkams ir būtų atliekamas suprogramuotais bei sertifikuotais kasos aparatais automatiškai pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
Galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimas galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2025 m. gegužės mėn., derinant su išmaniųjų kasos aparatų reformos įgyvendinimu, t. y. kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais. Internetinei prekybai, su darbo santykiais ar valstybės išmokomis susijusioms išmokoms jis nebus taikomas“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Šešios euro zonos valstybės – Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Slovakija ir Suomija – jau apvalina galutinę pirkinių krepšelio sumą.
„Mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio. Pavyzdžiui, atėjus į parduotuvę ir perkant duoną, varškę, pieną, kasoje atsiskaitant grynaisiais pinigais, bendra pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama taip, kad nereikėtų grąžos atiduoti 1 ir 2 euro centų monetomis.
Būtų apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10“, – diskusijoje Seime aiškino Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
Šiuo metu apyvartoje yra tiek smulkių monetų, kad joms sukrauti prireiktų vienuolikos traukinio vagonų, jos sveria 770 tonų. 1 ir 2 euro centų monetoms, kurių didžioji dalis mokėjimams panaudojama tik vieną kartą, kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos.
Šių monetų naudojimas kainuoja tiek valstybei, tiek verslui. Jų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių Lietuvos bankas kasmet išleidžia daugiau nei pusę milijono eurų. Nuo euro įvedimo visų mūsų pamestų 1 ir 2 euro centų monetų vertė viršija 2,4 milijono eurų. Didžioji dalis šių monetų dėl savo smulkumo, mažėjančios perkamosios galios labai dažnai negrįžta į apyvartą.
Pradėjus apvalinti, turimomis 1 ir 2 euro centų monetomis gyventojai galės ir toliau atsiskaityti, tačiau šiomis monetomis nebus atiduodama grąža.