S.Jakeliūnas sako, kad paskolas fiksuotomis palūkanomis būtų pigiau administruoti, tai leistų sumažinti jų kainą, be to, būtų galima gauti ne 85 proc., o 90 proc. būsto vertės paskolą, o įmoka bankui galėtų sudaryti 45 proc. (dabar 40 proc.) žmogaus pajamų.
LB atstovai tikina, kad vertimas paskolas imti su fiksuotomis palūkanos nebus naudingas žmogui, be to, dabar daugiausia paskolų išduodama „plaukiojančiomis“ palūkanomis. Pavyzdžiui, pernai tokių paskolų buvo net 98 proc.
LB valdybos narys Tomas Garbaravičiaus mano, kad kintamos palūkanos ilguoju laikotarpiu yra pigiau negu fiksuotos.
„Jeigu verstume žmones skolintis su fiksuotomis palūkanomis, (...) jos ilguoju laikotarpiu žmogui yra brangiau (...). Dabar sakome: būk saugesnis, bet mokėk brangiau. Tai tie žmonės, kurie nori saugumo, sutinka daugiau susimokėti, jie gali skolintis fiksuotomis palūkanomis. Bet ar sąžininga versti žmones mokėti daugiau, diskutuotina“, – Biudžeto ir finansų komitete praėjusią savaitę teigė T.Garbaravičiaus.
S. Jakeliūnas abejoja paskolos brangimu, taikant fiksuotas palūkanas.
„Vienas Dievas tiktai gali pasakyti, o Garbaravičius ir Vasiliauskas (LB vadovas Vitas Vasiliauskas – BNS) nėra dievai. Jeigu jie pasižiūrėtų į Viliboro pokyčius 2007 metais ir 2009 metais, ir tai, kas dar bus ateityje, niekas nežino, kaip tos palūkanos keisis, kai baigsis centrinių bankų pinigų įliejimas į finansų rinkas, ir tos kintamos palūkanos gali padidėti“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad 2008 metais 90 proc. būsto paskolų Vokietijoje buvo išduotos su fiksuotomis palūkanomis: „O vokiečiai labiausia atsakingi finansiškai“.
Pasak jo, Švedijoje paskolų su kintamomis palūkanomis dalis išaugo 15 proc. 1998 metais iki 65 proc. 2018 metais: „Švedijos centrinis bankas tai (paskolų su kintamomis palūkanomis išaugimą – BNS) mato kaip vieną iš rizikos elementų“.
T.Garbaravičiaus teigimu, Lietuvos ir Švedijos būsto paskolų rinkų situacija skiriasi: Švedijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra didelis skolų likutis: „Lietuvoje skolų portfelis nėra didelis – žmonės nėra įsiskolinę“.
LB atstovas pabrėžė, kad skolų už būsto paskolas srautas dėl atsakingo skolinimosi reikalavimų Lietuvoje yra valdomas – žmonės skolinasi tiek, kad galėtų atlaikyti palūkanų normų šoką.
LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininko Jokūbo Markevičiaus teigimu, pastaraisiais metais vyraujant palūkanų mažėjimo tendencijoms, gyventojai vis dažniau rinkosi paskolas su kintama palūkanų norma. Pavyzdžiui, 2005–2006 metais tokių paskolų buvo beveik 100 proc., 2007–2009 metais – 60 proc., o 2018 metais – net 98 proc.
V.Vasiliauskas sako, kad būstų paskolų portfelio augimas pastaraisiais metais siekė 7–8 proc., o kainų augimas viršija 6 proc.
„Kažkokių pavojaus aspektų neįžvelgiame ir būstas, lyginant su gyventojų pajamomis, nėra pervertintas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė V.Vasiliauskas.
