„Šių metų ekonomikos augimo prognozę patiksliname – geresni nei laukta investicijų ir eksporto rezultatai leidžia tikėtis spartesnio augimo, bet teigiamą šių rodiklių peržiūrą nusveria mažiau palanki privataus augimo nauda – numatome, kad šiemet ekonomika augs 4,9 proc., kitais metais prognozė mažinama iki 3,5 proc.”, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jis aiškino, kad, nors didėjo pajamos, pagerėjo lūkesčiai, sumažėjo apribojimai, vartojimą gyventojai antrą ketvirtį padidino mažiau nei pirmą.
„Kalbant apie darbo užmokesčio pajamas, jos augo 12 proc. augo ir kitų visuomenės grupių pajamos – verslininkų, investuotojų, socialinių išmokų gavėjų. Pajamos viršija išlaidas, tą iliustruoja ir indėlių sumos bankuose, ir aukštumose tebeliekanti taupymo norma“, – aiškino G.Šimkus.
Birželį institucija prognozavo, kad šiais metais bendrasis vidaus produktas augs 5,1 proc., o kitais metais 4,1 proc.
Pagrindinių rizikų, darančių įtaką ekonomikos augimui sąraše – lėtesni vakcinacijos tempai ir galimos naujos koronaviruso atmainos, per anksti nutraukta pagrindinių prekybos partnerių fiskalinė parama įmonėms, didesnis, nei šiuo metu tikimasi įtampų su Baltarusija ir Kinija poveikis Lietuvos ekonomikai, užsitęsianti kainų ir atlyginimų spiralė.
„Tai rodo, kad ateityje ekonomikos augimo prognozė bus greičiau sumažinta negu padidinta“, – pripažino G.Šimkus.
Kylančios kainos – trumpalaikis reiškinys
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl sparčiai kylančių kainų, Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat ramino, kad kainų augimas bus trumpalaikis, nuslūgus įtampai tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkose. Tiesa, kada kainų augimas stabilizuosis, jis nesiryžo prognozuoti.
G.Šimkus atkreipė dėmesį, kad infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turi atsigavusios naftos kainos, žema palyginamoji jų bazė ir pakilusios įvairių kitų žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainos.
Taip pat ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsę tiekimo trikdžiai ir įtampa pasaulinėje žaliavų rinkoje turėjo įtakos spartesniam pramonės prekių kainų augimui.
„Pirmiausia labiausiai kilo importuojamų prekių kainos, tarpinio vartojimo prekių kainos – tų prekių, kurios vartojamos galutinių prekių gamyboje“, – nurodė G.šimkus.
Pasak G.Šimkaus, pramonės prekių kainų augimas yra plataus masto – tarp labiausiai brangusių prekių grupių buvo baldai, kurie rugpjūčio mėnesį buvo 10 proc. brangesni nei tą patį laikotarpį prieš metus.
„Visgi pramonės kainų paspartėjimas, numatome, yra trumpalaikis. Kitų metų pradžioje įtampa tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkose atslūgs ir to leidžia tikėtis įvairūs duomenys“, – prognozavo G.Šimkus.
Vis dėlto tiek šiems, tiek kitiems metams infliacijos prognozę teko padidinti. Pasak G.Šimkaus, šiais metais infliacija gali augti nuo 2,2 proc. iki 3,3 proc., o 2022 metais – nuo 2,1 proc. iki 2,6 proc.
Pasak G.Šimkaus, prognozių peržiūrai įtakos turėjo įtrauktas elektros ir gamtinių dujų kainų padidinimas, padidinta naftos kainų prielaida, užsitęsusi įtampa žaliavų rinkoje ir tiekimo grandinėse.
Tuo metu nedarbo lygis, Lietuvos banko prognozėmis, šįmet gali pasiekti 7,2 proc., o kitais metais – 6,8 proc.
Pasak G.Šimkaus, darbo rinkoje vaizdas yra nevienodas. Šiemet dirbančiųjų itin gausėjo IT, transporto ir sandėliavimo veiklose, tačiau pandemijos labiausiai paveiktose maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir poilsio veiklose darbuotojų skaičius ėmė atsigauti tik šių metų antrą ketvirtį.
O darbo užmokestis, prognozuojama, 2021 metais augs 9,4 proc., 2022 metais – 7,6 proc.
„Dėl didinamos minimalios mėnesio algos darbo užmokestis ir toliau augs sparčiai – sparčiau negu infliacija ar bendras kainų lygio didėjimas. Atitinkamai ir gyventojų perkamoji galia turėtų didėti“, – nurodė G.Šimkus.
