Lietuvos bankas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymu teikia turimą informaciją apie tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR kitimą.
„Šiandien mes pateikiame didelį skaičių dokumentų, jų yra maždaug 38 dokumentai ir virš 400 puslapių, koncentruota informacija, kurią mes radome Lietuvos banke, susijusią su VILIBOR. Tai dokumentai, kurie įvairiais laikotarpiais buvo teikti įvairioms institucijoms, teismams, vidiniai susirašinėjimai banke“, – sako V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patikino, kad viešai teikiama informacija bus nuasmeninta, siekiant užtikrinti asmeninių duomenų apsaugą, o S.Jakeliūno vadovaujama komisija galės dirbti su asmeniniais duomenimis.
Paviešintuose vidiniuose dokumentuose pateikiama itin plati nuomonių įvairovė – vienas tarnautojas siūlė plačiau padiskutuoti apie devalvaciją, kitas tarnautojas po krizės 2012 m. pripažino, kad nebuvo saugiklių dėl VILIBOR kotiravimo. Ne kartą skambėjo ir abejonės dėl VILIBOR patikimumo, tačiau buvo pripažįstama, kad abejonių nėra kuo pagrįsti, o temos eskalavimas gali grėsti ir didesnėmis problemomis Lietuvai ir mažėjantį pasitikėjimą litu.
„Suprantame, kad toks tiesioginis informacijos davimas gali nuvilti sąmokslo teorijų kūrėjus, bet toks ir yra mūsų tikslas“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos bankas dalyvauja visuose komisijos posėdžiuose, į kuriuos tik yra kviečiamas. Anksčiau S.Jakeliūnas kaltino V.Vasiliauską nebendradarbiavimu, o Vyriausybė po išsakytų kaltinimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo viešo intereso gynimo.
„Ligšiolinis bendradarbiavimas rodo, kad reikia turėti ir alternatyvius kanalus teikti informaciją visuomenei, todėl mes taip pat šią informaciją paskelbsime ir savo tinklalapyje, kad visi, kas norės, galės analizuoti ir daryti atitinkamas išvadas. Tikrai daugelis su VILIBOR susijusių klausimų buvo kelti ir nagrinėti krizės įkarštyje ir dar prieš krizę, tikrai buvo krūvos paklausimų, krūvos atsakymų buvo“, – sako V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis pristatė VILIBOR judėjimą lėmusius ekonominius įvykius – tai daugiausia buvo susiję su devalvacijos rizikomis.
„Mes tikėjome, kad galime išlaikyti fiksuotą kursą (lito), tikėjome tuo, bet svarbiausia, kas buvo, kad tai ištempė ekonomika, jei ne ekonomika, lito kurso nebūtų įmanoma išlaikyti“, – sako S.Šiaudinis.
Anot jo, rinkoje sandoriai buvo sudaromi artimomis VILIBOR palūkanų normomis, o tokių sandorių nebuvo mažai. Tokie sandoriai: litų skolinimas, litų ir eurų apsikeitimo sandoriai.
23 tūkstančiai žmonių galėjo keisti paskolas iš litų į eurus
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius papasakojo, kaip per krizę keitėsi būsto paskolų tendencijos ir kaip VILIBOR pakeitė skolininkų būklę.
„Kuomet Lietuvoje vyravo stiprūs euro įvedimo lūkesčiai, kuomet tikėtasi, kad 2007 m. vis tik pavyks įsivesti eurą, skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR buvo iš esmės nulinis. Todėl matome, kad paskolos litais buvo išduodamos gana sparčiai“, – sako J.Markevičius ir priminė, kad 2007 m. būsto paskolų litais buvo daugiau nei paskolų eurais.
Paaiškėjus, kad euro įsivesti nepavyks, VILIBOR pirmąkart atitrūko nuo EURIBOR.
„Turėjusiems paskolas litais, palūkanų įmokos pabrango, ir šie gyventojai ėmė tiesiog keisti tas paskolas iš litų į eurus tam, kad gautų mažesnę tarpbankinę palūkanų normą. Tai buvo pirmasis keitimo epizodas“, – primena istoriją J.Markevičius.
Dar kartą VILIBOR, jau gerokai sparčiau, pašoko 2008 m. pabaigoje, kai paaiškėjo, „kad Lietuvos ekonomikos išties laukia sunkus nusileidimas“.
„Dėl devalvacijos baimių VILIBOR vėl padidėjo, žmonės vėl ėmė keisti litus į eurus“, – sako J.Markevičius.
Jis skaičiuoja, kad 915 mln. eurų vertės būsto paskolų buvo pakeista iš litų į eurus, kai vidutinė būsto paskola siekė apie 40 tūkst. eurų.
„Galėjo būti apie 23 tūkst. gyventojų krizės laikotarpiu“, – skaičiuoja paskolų keitėjus J.Markevičius.
Tačiau net ir su didesne marža, anot jo, gyventojai 2007–2011 m., mokėjo mažesnes palūkanas, kas jiems leido išgyventi.
„2007–2011 m. keitę valiutą skolininkai iki euro įvedimo, iki 2015 m. galėjo sumokėti apie 225 mln. eurų palūkanų. Analogiškai, jei tie patys gyventojai nebūtų keitę palūkanų paskolos valiutos iš litų į eurus, jie būtų sumokėję gana panašią sumą – 230 mln. eurų“, – kone vienodas sumas įvardija J.Markevičius.
Jis aiškina, kad bankų maržos po krizės pakilo visam laikotarpiui iki pat šių dienų – bankai ir dabar išduoda paskolas, teikdami 2,3 proc. maržas, kai prieš krizę maržos tiek eurais, tiek litais siekė vidutiniškai 1 proc.
„Bankai ir vertino naujų paskolų maržas atitinkamai pagal tuometę ekonominę situaciją. 2009–2010 marža pasiekė 2,5 proc. ir visą laiką po krizės buvo arti 2 proc. Bankai kur kas adekvačiau ėmė vertinti skolinimo riziką, ekonomikos tendencijas“, – aiškina J.Markevičius.
V.Vasiliauskas pažymėjo, kad individualiais atvejais maržos galėjo smarkiai skirtis.
„Kaip matome, sumos yra labai panašios, tų išlošusių – pralošusių daug nėra“, – sako J.Markevičius.
Tačiau laikę indėlius litais, anot jo, išlošė gana smarkiai – tuo laikotarpiu gavo 248 mln. eurų pajamų daugiau, nei būtų laikę indėlius eurais.
„Nepaisant to, dauguma gyventojų indėlius laikė eurais“, – aiškina J.Markevičius.
Neigia tendencingą informaciją
Lietuvos bankas pranešime apibendrina, kad paskelbta informacija patvirtina skelbtą oficialią poziciją dėl krizės metu vykusių palūkanų pokyčių.
„VILIBOR palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys. 2008–2009 m. krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė visų pirma baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža.
Lietuva nebuvo išimtis – krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse. 2008–2009 m. tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, kuriose galiojo fiksuotasis valiutos kursas“, – rašoma pranešime.
Anot Lietuvos banko, VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis. Dėl padidėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008–2010 m. papildomai uždirbo apie 250 mln. Eur.
Atsižvelgdamas į krizės pamokas, Lietuvos bankas ėmėsi konkrečių žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti:
2011 m. priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie saugo gyventojus nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos.
2013 m. patobulintas VILIBOR skaičiavimas – pakeitimai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus. Nustatytas stabilus skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems pradėti kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje.
2015 m. sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas. Vertinama, ar ir padidėjus palūkanoms, paskolos gavėjui pakaktų pajamų paskolos įmokoms mokėti.
Bankai įpareigoti kaupti papildomas kapitalo atsargas. Nuo 2016 m. trims didžiausiems bankams taikomi iki 2 proc. dydžio sisteminės svarbos bankų kapitalo rezervai, nuo 2018 m. įsigaliojo anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo š. m. birželio 30 d. didės dvigubai iki 1 proc.
