Kotryna Tamoševičienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė, teigė, kad Lietuvos banko siūlymas – MMA kitais metais didinti iki 867,67 Eur. Jos skaičiavimu, tuomet jis didėtų 18,9 proc.
„Augimas kitiems metams remiamas ne tik tuo, kad augs vidutinis darbo užmokestis, bet ir tuo, kad augs šiemet. Korekcija už šiuos metus sudaro apie pusę to didinimo“, – paaiškino ji.
Sparčiai augant VDU, nuoseklu kelti ir MMA
K.Tamoševičienės teigimu, ekonominė situacija pasižymi didesniu neapibrėžtumu, o augimo rizikų balansas yra neigiamas.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis. Apskaičiuodamas MMA dydį, Lietuvos bankas taip pat remiasi ekonominėmis prognozėmis.
„Sparčiai augant vidutiniam darbo užmokesčiui (VDU), nuoseklu būtų kelti ir MMA. Sutarta MMA skaičiavimo formulė siekia mažinti atlyginimo nelygybę. Be to, MMA kėlimas daro teigiamą poveikį gyventojų pajamoms ir vartojimui“, – teigia ji.
Lietuvos bankų tyrėjų atliktas tyrimas parodė, kad MMA didinimas Lietuvoje nedarė reikšmingo neigiamo poveikio užimtumui.
„Lietuvos eksporto rinkos dalys pastaraisiais metais didėjo, nepaisant augančios MMA ir bendrų vienetinių darbo kaštų. Esant aukštai išorės veiksmų nulemtai infliacijai, MMA didinimas padeda mažinti jos neigiamas pasekmes mažiausiai uždirbantiems“, – kalbėjo ji.
Rizikos dabartinėje ekonominėje situacijoje
Pasak Lietuvos banko atstovės, jei dėl karo ir kitų veiksnių ekonomikos augimas sulėtės labiau, MMA didinimo poveikis nedarbo didėjimui gali būti šiek tiek ženklesnis.
„Lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui, spartus atlyginimų augimas gali turėti neigiamą poveikį eksporto konkurencingumui. Taip pat aukštos infliacijos ir infliacinių lūkesčių kontekste spartus MMA didinimas gali taip pat šiek tiek prisidėti prie kainų augimo“, – perspėjo K.Tamoševičienė.
Ji teigė, kad Lietuvos bankas nėra kategoriškas – svarbu palaukti rudens, kai bus aiškesnė situacija dėl žaliavų kainų, pandemijos (ne)pabaigos, taip pat dėl karo. Tuomet sprendimas dėl MMA didinimo būtų esą labiau pamatuotas. Ji teigė, kad galbūt būtų galima didinti MMA dalimis arba vėliau. Tam pritarė ir Lietuvos Respublikos finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, teigdamas, sprendimai dėl MMA turėtų būti priimami rudenį, kai bus aiškesnės ekonominės perspektyvos.
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė esanti kategoriškai prieš MMA didinimą, mat tokioje geopolitinėje situacijoje verslus tai vestų į bankrotus.
„Atsižvelgiant į infliaciją, tai gali būti paskutinis veiksnys įmonių bankrotui. Padidintų nedarbą, ypač tarp jaunimo, žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių, verslas turės didinti kainas, vėl norėsime didinti atlyginimus ir būsime tokiame nesibaigiančiame rate. Esame kategoriškai prieš“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė suabejojo Lietuvos banko pozicija, kad MMA skaičiavimo formulės aktualumu, tačiau Lietuvos banko atstovė priežasčių nuo jos nukrypti teigė nematanti.
Po diskusijų Trišalėje taryboje galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė. Paprastai yra atsižvelgiama į Lietuvos banko rekomendacijas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis BNS sakė, kad Trišalė taryba yra sutarusi dėl MMA apskaičiavimo principų ir jis pasitikės banko rekomendacijomis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2023 metų galėtų augti 15–19 proc. ir siektų 840–870 Eur neatskaičius mokesčių.
Tokį augimą jis prognozuoja atsižvelgiant į šių ir kitų metų darbo užmokesčio augimą bei skaičiuojant pagal Trišalės tarybos sutartą formulę.
„Čia pagal formulę, kokia yra sutarta. Jei nepatinka rezultatas, tai formulė kalta ir apie ją reikia kalbėti, bet toks buvo susitarimas ir iš esmės, manau, jį reikia vykdyti“, – LRT radijui antradienį sakė M.Majauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad sutarta MMA apskaičiavimo formulė yra gera ir reikėtų ja vadovautis. Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad formulė yra logiška, tačiau joje trūksta kelių kriterijų, pavyzdžiui, darbo našumo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS pirmadienį teigė, kad MMA kitąmet privalo didėti, tačiau didžiausias klausimas išlieka tai, kaip Lietuvos bankas apskaičiuos galimą pokytį.
Šiemet MMA siekia 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba 550 Eur „į rankas“.
