Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, posėdyje pristatydamas naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų, sakė, kad augimas numatytas tiek šiems, tiek kitiems metams.
„Baziniu scenarijumi ūkio augimas turi tęstis. Matome, kad jis turėtų likti panašiame lygyje – 1,6 proc. šiemet, 1,4 proc. – kitais metais. Kitų metų ekonomikos perspektyvos yra sulėtintos“, – sakė M.Liutvinskas.
Finansų ministras: kainų augimas kitąmet turėtų lėtėti
Viceministras akcentavo, kad nedarbo prognozė, lyginti su birželio scenarijumi, šiems metams buvo sumažinta nuo 7 proc. iki 6,3 proc.
-
Verslai prašo valstybės paramos, įspėja apie kainų šuolį ir bankrotus: „Dabartinė infliacija – tik gėlytės“
-
Ministerijos planas į ekonomiką investuoti 1 mlrd. eurų sulaukė verslo kritikos: „Painiojame gerus norus su realybe“
-
Ž.Mauricas: „Atsidūrėme tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo“
„Šiemet nedarbo lygis bus žemiau priešpandeminio lygio, bet kitais metais galime matyti tam tikrą jo augimą. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) augs lėčiau – jo augimo prognozė sumažinta nuo 13,2 proc. iki 12 proc.”, – nurodė M.Liutvinskas, pridūręs, kad šis dydis nurodytas, neįvertinus MMA augimo kitais metais.
Jis taip pat pabrėžė, kad kainų augimas kitais metais turėtų lėtėti.
„Pastarųjų savaičių dinamika energetinių kainų prasme atrodo pozityvi“, – sakė viceministras.
Atsakydamas į verslo atstovų replikas, jog šis scenarijus yra pernelyg optimistinis, M.Liutvinskas teigė, kad pateiktos prognozės yra labiausiai tikėtinos.
Jis taip pat sutiko, kad ekonominė raida gali būti ir ne tokia palanki, kaip teigiama baziniame scenarijuje.
„Jei ES ekonomika pereitų į susitraukimą, tai neigiamą įtaką darytų ir Lietuvai. Ekonominės raidos scenarijus būtų mažiau palankus tiek per infliaciją, tiek per ekonomikos augimą“, – nurodė M.Liutvinskas.
Lietuvos bankas siūlo MMA kelti atsargiau
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas priminė, kad birželį Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į ekonominį neapibrėžtumą, siūlė sprendimą dėl MMA kėlimo atidėti arba jį kelti dalimis.
A.Dabušinskas informavo, kad naujausias Lietuvos banko apskaičiuotas kitų metų MMA dydis pagal galiojančią formulę siektų 887 eurus (anksčiau centrinis bankas skaičiavo, kad jis sudarytų 868 eurus).
MMA apskaičiuojamas orientuojantis į ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES šalių vidurkį.
„Faktinis VDU augimas viršijo prognozę, tad kai pereiname prie prognozių, dydžio korekcija reikalinga dėl to. Antra priežastis – siektinas santykis tarp MMA ir VDU padidėjo nuo 48 proc. iki 50 proc.”, – nurodė A.Dabušinskas.
Visgi atsižvelgdamas į ekonomikos neapibrėžtumą Lietuvos bankas, pasak A.Dabušinsko, palaikytų atsargesnį MMA augimą dalimis.
Centrinis bankas pateikė ir kelias išeitis.
Vienu variantu MMA 2023 m. sausį galėtų didėti iki 798 eurų (9,4 proc.), o birželį, jei ekonominės sąlygos leistų tai daryti (pirmą metų ketvirtį BVP pokytis būtų teigiamas, o VDU faktinis augimas būtų didesnis nei prognozavo Finansų ministerija) – dar 11,1 proc. ir pasiekti 888 eurus.
Kitu scenarijumi MMA kitų metų sausį galėtų augti 15,5 proc. ir siekti 843 eurus, o birželį paaugti dar 5,3 proc. iki 888 eurų.
„Siūlytume rinktis labiau konservatyvų variantą“, – sakė jis.
Finansų viceministras M.Liutvinskas sakė, kad pasiūlymas yra logiškas, tačiau praktiškai – sunkiai įgyvendinamas.
„MMA klausimas susijęs su biudžeto projektu. Tai tikėtina, kad birželį reikėtų iš naujo atidaryti biudžetą. Finansų ministerija ragina nevertinti MMA kaip izoliuoto klausimo, vertinti reikėtų kartu su neapmokestinamų pajamų dydžiu. Jei metų viduryje keičiame MMA dydį, tai praktinių problemų daugėja. Matau daug rezervacijų praktine prasme, nors matau ir loginį tašką, iš kurio Lietuvos bankas išeina”, – sakė M.Liutvinskas.
A.Romanovskis: nesakome, kad MMA nereikia kelti
„Investor‘s Forum“ asociacijos vykdomajai direktorei Rūtai Skyrienei pasiteiravus, ar toks MMA padidinimas birželio būtų privalomas, A.Dabušinskas nurodė, kad prieš priimant sprendimą tai galėtų būti aptarta Trišalėje taryboje, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.
Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė sakė, kad sutarimo dėl kitų metų MMA dydžio darbdaviai ir profsąjungos nerado ir Vyriausybei teiks atskirąsias nuomones.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad verslai nesiūlo minimalios algos iš viso nekelti.
„Mes kalbame apie MMA kilimą, tik klausimas – kokį. Blogai, kad visą laiką šitą klausimą nukeliame į metų pabaigą”, – sakė A.Romanovskis.
Jis sutiko, kad MMA augimas turėtų būti keliamas taip, kaip pasiūlė Lietuvos bankas – dalimis.
Visgi kiti darbdaviai buvo linkę palaikyti tai, kad MMA nuo kitų metų augtų iki 800 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis – iki 740 eurų.
„Mes pirmą kartą išgirdome Lietuvos banko pristatymą dėl MMA augimo etapais, dėl to dar reikia padiskutuoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Tačiau A.Romanovskis abejojo, ar pasiekti 740 eurų siekiantį NPD būtų realu.
Profsąjungos nori, kad nuo kitų metų MMA kiltų iki 888 eurų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad būtų sąžininga, jog MMA nuo kitų metų kiltų iki 888 eurų.
„Girdėjau iš darbdavių, kad toks drastiškas pakėlimas – 21 proc. – yra katastrofa, liūdnos prognozės ateičiai. Bet noriu pasakyti, kad katastrofa yra tada, kai dirbantis žmogus turi kreiptis į Maisto banką dėl maisto davinio. Jau dabar auga Maisto banko klientų skaičius, dirbančiųjų skurdas auga“, – sakė I.Ruginienė.
Šiai pozicijai pritarė ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.
Visgi A.Romanovskis, reaguodamas į profsąjungų siūlymą, sakė, kad šios „visiškai neatjaučia verslo.“
„Man yra gėda dėl jūsų. Tokio varianto (kelti MMA iki 888 eurų nuo sausio) nesiūlė svarstyti nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija, nes jis turi labai daug rizikų“, – sakė A.Romanovskis.
M.Liutvinskas apgailestavo, kad profsąjungoms ir darbdaviams sutarimo rasti nepavyko.
„Visą laiką institucijos ragina ieškoti kompromisų šiame formate, bet panašu, kad šiandien pozicijos išsiskiria gana reikšmingai. Vyriausybė savo ruožtu turės priimti sprendimą, atsispirdama nuo pozicijos, kurios išsiskiria diapazone nuo 800 eurų iki 888 eurų“, – sakė finansų viceministras.
Dabar MMA siekia 550 eurų „į rankas“
Dabar MMA siekia 730 eurų, neatskaičius mokesčių, „į rankas“ – 550 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad sparčiau reikėtų kelti neapmokestinamų pajamų dydį. Anot ministrės – jis galėtų augti 200 eurų, o MMA – 70 eurų.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad toks pasiūlymas nebūtų tvarus.
Dalis ekonomistų sako, kad MMA augimas kitąmet yra būtinas, siekiant padėti mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių perkamoji galia sumenko išaugus infliacijai. Kai kurie mato rizikų, kad neatsargus MMA didinimas gali dar labiau kaitinti infliaciją ir padidinti nedarbą bei poveikį verslui.
Galutinį sprendimą dėl MMA dydžio priims Vyriausybė.
