„Daugelis mokestinių pasiūlymų yra žingsnis teisinga kryptimi ir Lietuvos bankas jiems pritaria. Kartu pateikėme siūlymus, kaip ambicingiau spręsti esminę mūsų šalies mokesčių sistemos problemą – surenkama per mažai mokestinių pajamų, kad būtų adekvačiai finansuojamos viešosios reikmės ir paslaugos“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, per mažos biudžeto pajamos lemia kitas struktūrines problemas – tokias kaip didelė pajamų nelygybė, aukšta skurdo rizika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Lyginant su kitomis panašaus ekonomikos išsivystymo šalimis, mokesčių sistema Lietuvoje galėtų būti sutvarkyta taip, kad į biudžetą būtų surenkama ir viešosioms reikmėms perskirstoma 5–6 proc. punktais BVP daugiau lėšų.
Tai reiškia, kad biudžeto pajamos, atitinkamai ir viešųjų reikmių finansavimas galėtų būti maždaug 3 mlrd. Eur per metus didesnis. Tai maždaug tiek, kiek per metus Lietuvoje skiriama sveikatos apsaugai (2021 m. skirta 3,3 mlrd. Eur) ar švietimo sričiai (2,7 mlrd. Eur) finansuoti. Dabar siūlomi mokestiniai pakeitimai mokestinių pajamų ir BVP santykį padidins labai nedaug – vos 0,2 proc. BVP, arba šiek tiek mažiau nei 200 mln. Eur. Lietuvos bankas įvertino siūlomus mokestinius pakeitimus ir pateikė siūlymus, kaip patobulinti projektus:
1) Gyventojų pajamų mokestis ir socialinis draudimas
Lietuvos bankas teigiamai vertina pasiūlymus dėl savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo pakeitimų. Įgyvendinus pakeitimus, bus mažinamas atotrūkis tarp savarankiškai dirbančių ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų apmokestinimo, sudaromos geresnės prielaidos savarankiškai dirbantiems asmenims tikėtis adekvatesnių socialinių išmokų nedarbo, ligos atveju ar sulaukus pensinio amžiaus.
Pasiūlymai dėl didžiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo ištaiso ligšiolinį neteisingumą, kai dideles pajamas gaunančių savarankiškai dirbančių asmenų pajamos yra apmokestinamos taikant daug mažesnį efektyvųjį pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų suminį tarifą nei dirbančiųjų pagal darbo sutartis pajamos.
Kartu Lietuvos bankas siūlo padidinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant šio mokesčio naštą gaunantiems darbo užmokestį intervale nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Tai siūloma pasiekti numatant konkretų planą, kaip per 2024–2026 m. būtų įgyvendintas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir MMA suvienodinimas. Taip NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. Kartu su MMA augimu didėjantis NPD lemtų didesnį mažiausiai uždirbančių darbuotojų į rankas gaunamą darbo užmokestį.
Net ir įgyvendinus siūlomus pakeitimus, verslo formų ir apmokestinimo įvairovė Lietuvoje tebebus per didelė, sudaranti sąlygas naudotis vadinamuoju mokestiniu arbitražu, kai iš esmės ta pati ar panašios apimties veikla apmokestinama skirtingai. Būtų tikslinga pamažu atsisakyti verslo liudijimų, kaip verslo apmokestinimo formos, ir pereiti prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos, pagal kurią mokestis mokamas nuo faktinių apmokestinamųjų pajamų.
Siūlymą sumažinti pajamų ribą, iki kurios gali būti taikomas pajamų apmokestinimas pagal verslo liudijimą, vertiname kaip tarpinį sprendimą. Siūlome šią ribą mažinti reikšmingiau, ją susiejant su pajamų riba, iki kurios yra taikomas 5 proc. efektyvusis pajamų mokesčio tarifas individualiai veiklai.
Lietuvos bankas teigiamai vertina ketinimą atsisakyti įmokų į investicinio gyvybės draudimo produktus ir III pakopos pensijų fondus lengvatų. Šios lengvatos nėra efektyvios ir prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo, dėl jų dalis produktų yra pranašesni, palyginti su kitais investiciniais produktais. Be to, ši lengvata yra vienas iš dažniausiai minimų elementų parduodant ne visada vartotojams tinkamiausius produktus. Lietuvos bankas siūlo įtraukti šiuos produktus į investicinės sąskaitos apimtį arba taikyti analogišką mokestinį režimą ir atsiimant sukauptas lėšas.
2) Investicinė sąskaita
Lietuvos bankas teigiamai vertina pasiūlytą investicinės sąskaitos modelį ir siūlo kelis pakeitimus, kurie dar labiau supaprastintų tokios sąskaitos administravimą ir naudojimą, skatintų Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą. Vietoj šiuo metu siūlomo 10 tūkst. Eur įmokų į investicinę sąskaitą per metus ribojimo, nustatyti maksimalią bendrą įmokų į šią sąskaitą sumą vienam gyventojui. Ši maksimali suma galėtų būti susieta su teisės aktuose jau egzistuojančia riba, skiriančia mažmeninius investuotojus nuo informuotųjų, – 125 tūkst. Eur.
Investicinės sąskaitos pajamų deklaravimas turėtų būti kuo paprastesnis ir lengvai suprantamas gyventojui. Patogios naudotis deklaravimo infrastruktūros siekis gali būti toks: gyventojas turėtų gauti užpildytą pajamų deklaraciją, kurią reikėtų tik pataisyti ar papildyti. Lietuvos bankas laikosi principo, kad investicinių pajamų apmokestinimas turi būti kiek įmanoma nešališkas produktų ir veiklų atžvilgiu, todėl siūlytume 500 Eur lengvatą per mokestinį laikotarpį taikyti bendrai iš įvairių investicijų gautai pajamų sumai, įskaitant ir pajamas iš investicinės sąskaitos.
3) Gyvenamojo NT mokestis
Lietuvos bankas palaiko ir supranta siekį plėsti gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę ir stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Teigiamai vertiname ir automatinį mokesčio apskaičiavimą bei dažnesnį mokestinių verčių atnaujinimą – mokestinės vertės galėtų būti atnaujinamos kiekvienais metais. Vis dėlto, Lietuvos banko vertinimu, siūloma mokesčio struktūra turi reikšmingų trūkumų ir neatitinka mokesčio visuotinumo, horizontalaus ir vertikalaus teisingumo.
Siūlomas mokestis nėra visuotinis, kadangi būtų apmokestinama tik pusė pagrindinių būstų, o antra pusė būstų, kurių vertė neviršija konkrečios savivaldybės medianos, būtų neapmokestinama, be to, pagrindinio ir kito NT išskyrimas sudaro paskatas mokesčio vengti.
Dėl santykinai mažų tarifų už brangesnius pagrindinius būstus, taip pat dėl galimybės pačioms savivaldybėms nustatyti mokesčio tarifus už nepagrindinius NT objektus ribojamos galimybės surinkti reikšmingų pajamų tam tikrose savivaldybėse. Pagal pateiktą mokesčio struktūrą už tokios pačios vertės NT skirtingose savivaldybėse teks susimokėti skirtingas sumas. Pavyzdžiui, Vilniuje už 100 tūkst. Eur vertės pagrindinį NT per metus tektų susimokėti 23,9 Eur, o už perpus mažesnės vertės (50 tūkst. Eur) pagrindinį NT Kalvarijoje tektų susimokėti daugiau – 37,7 Eur.
Taigi, mokestis neatitiktų horizontalaus teisingumo principo. Be to, pateikta mokesčio struktūra riboja galimybes pasiekti kitus keltinus tikslus – didesnį būsto rinkos ir kartu finansų sistemos stabilumą, turto panaudojimo efektyvumo didinimą, turtinės ir pajamų nelygybės mažinimą. Lietuvos bankas siūlo išplėsti dabar taikomo gyvenamojo NT mokesčio bazę ir apmokestinti bendrą asmeniui priklausančio NT vertę, o centralizuotai surinktos pajamos galėtų būti perskirstytos savivaldybėms.
4) Pridėtinės vertės mokestis
Siūlomas apyvartos ribos, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, padidinimas nuo 45 iki 55 tūkst. Eur yra sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti Lietuvos pajamų iš PVM atotrūkį. Atkreipiame dėmesį, kad, pagal Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateikiamą informaciją, apyvartos riba tapti PVM mokėtoju Lietuvoje yra didesnė nei Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje, o atsižvelgus į perkamąją galią, ši riba yra viena iš didžiausių visoje euro zonoje. Be to, 2022 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie PVM atotrūkius pateikiama informacija rodo, kad Lietuvoje PVM atotrūkis vis dar yra vienas iš didžiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Vis dėlto, norint sumažinti įmonių grūstį ties PVM mokėtojo riba, kuri daro neigiamą įtaką augimui ir pajamoms surenkamoms į biudžetą, būtina imtis PVM apskaitą lengvinančių procedūrinių ir skaitmeninių priemonių.
5) Pelno mokestis
Siūlome atsisakyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo mažosioms įmonėms ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Ekonomistai skeptiškai vertina lengvatinį pelno mokesčio tarifą, susietą su įmonės dydžiu, nes tokie lengvatiniai pelno mokesčio tarifai mažina paskatas įmonėms augti, prisideda prie rinkos iškraipymų, išplečia mokestinio arbitražo galimybes. Be to, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, standartinis pelno mokesčio tarifas yra mažas, o efektyvusis tarifas – dar mažesnis: 2022 m. duomenimis, jis sudarė 12,7 proc. Lietuva ir Rumunija taiko mažiausius lengvatinius pelno mokesčio tarifus visoje ES.
Lietuvos banko poziciją dėl mokestinių įstatymų projektų galite rasti čia.
