„Augant finansinio sukčiavimo mastams, didėja ir mokėjimo paslaugų teikėjų vaidmuo valdant šią grėsmę – jie yra viena svarbiausių gynybos linijų. Į Gaires sudėjome patirtį, kurią sukaupėme per patikrinimus, nagrinėdami vartotojų ginčus ir skundus. Tai praktinis vadovas, kurį parengėme įvertinę ir gerąją, ir vengtiną praktiką, tikimės, kad jis padės apriboti sukčių veiksmus.
Be veiksmingų vidaus procedūrų, informacinių technologijų sprendimų, sukčiavimo prevencijai labai svarbu, kad finansų įstaigos aktyviai bendrautų su klientais – aiškiai ir matomoje vietoje skelbtų įspėjimus, operatyviai reaguotų į pranešimus, skundus“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Gairėse pateiktomis rekomendacijomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais Lietuvos bankas siekia padėti mokėjimo paslaugų teikėjams, kad jie būtų atsparūs finansiniam sukčiavimui, naudotų veiksmingas organizacines ir technines priemones, laiku pastebėtų sukčių išpuolius (įskaitant ir naujas schemas), į juos operatyviai reaguotų, tinkamai valdytų šios srities riziką.
Gairės taikomos licencijuotiems finansų rinkos dalyviams, teikiantiems mokėjimo paslaugas (bankams, kredito unijoms, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms), jos bus nuolat atnaujinamos.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad finansų įstaigos turėtų atidžiai vertinti visus gaunamus skundus dėl galimo sukčiavimo. Išsami jų analizė galėtų padėti kurti sukčių profilius, tipologijas, o tai leistų geriau atpažinti sukčiavimą ir užkirsti jam kelią.
Mokėjimo paslaugų teikėjams rekomenduojama taikyti technologines priemones, kurios leistų efektyviai nustatyti neįprastą kliento elgseną, stebėti operacijas tiek realiuoju laiku, tiek ir retrospektyviai, nustatyti konkrečiam klientui neįprastas operacijas. Finansų įstaigų naudojami sukčiavimo atpažinimo scenarijai turėtų būti periodiškai atnaujinami, atsižvelgiant į naujausias žinomas sukčiavimo tendencijas.
Labai svarbu, kad finansų įstaigos užtikrintų pasiekiamumą klientams ir ne darbo valandomis, kad šie nedelsdami galėtų pranešti apie galimus sukčiavimo atvejus, turėtų galimybę blokuoti ne tik mokėjimo kortelę, bet ir prieigą prie mokėjimo sąskaitos ar atšaukti mokėjimo operaciją. Mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų operatyviai ieškoti visų įmanomų būdų padėti klientui atgauti lėšas, informuoti apie veiksmų eigą.
Lietuvos bankas pabrėžia finansinio raštingumo svarbą sukčiavimo prevencijai – savo interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų informuoti klientus apie žinomus sukčiavimo metodus, nepatikimų ar netikrų interneto svetainių požymius, teikti rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo, kokius duomenis galima atskleisti ir kokių nevalia. Minėta informacija turėtų būti aktuali ir nuolat atnaujinama.
Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjai gauna skundų dėl mokėjimo operacijų, prašymų grąžinti pinigus, itin svarbu, kad visus skundus dėl ginčijamų mokėjimo operacijų jie nagrinėtų individualiai, be išankstinių nuostatų, o sprendimus priimtų išsamiai įvertinę visas konkrečios mokėjimo operacijos įvykdymo aplinkybes.
Siekdamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjai Gairių nuostatas suprastų ir traktuotų vienodai, Lietuvos bankas š. m. gegužės 23 d. organizuoja konsultacinį renginį apie praktinius Gairių įgyvendinimo aspektus.
