Lietuva yra unikalus kraštas bent jau vienoje statistikos lentelėje – šalyje daugėja žmonių, nenorinčių turėti jokių reikalų nei su bankais, nei su kitomis finansų įstaigomis.
Bent jau taip rodo Lietuvos banko kasmet vykdoma gyventojų apklausa dėl mokėjimo įpročių.
Europos kontekste – tai labai stebinanti tendencija, nes skaitmeninė era iš esmės neleidžia likti be bankų ar kitų finansinių įstaigų.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos banko apklausa rodo – daugėja žmonių be sąskaitų
- Centrinį banką tai stebina
- Dauguma apklaustųjų sako neturintys poreikio
- Komerciniai bankai tokių tendencijų neįžvelgia
Apklausų rezultatai – vis prastesni
2013 metų apklausos rezultatai parodė, kad tik 6,5 proc. gyventojų neturi jokių sąskaitų bankuose ir kitose mokėjimo įstaigose.
2014 metais, kaip parodė banko apklausa, 92 proc. žmonių naudojosi bent vienu paslaugų tiekėjų. Taigi neturinčių sąskaitų – dar daugiau.
Tačiau praėjusių metų apklausa ne juokais suglumino Lietuvos banką. Net 20 procentų apklaustųjų prisipažino neturintys jokių sąskaitų bankuose ar kitose mokėjimo įstaigose. Negana to, šis skaičius jau nepatenka į paklaidos ribas.
Be to, jau yra požymių, kad šis skaičius šįmet dar augs.
Žmonių be sąskaitų vis daugiau
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas stebisi apklausos rezultatais, bet jais tiki.
„Penktadalis žmonių pernai neturėjo sąskaitų, ir tas skaičius auga. Dabar tokių yra jau 23 procentų“, – stebėjosi Bankų asociacijos metinėje konferencijoje dalyvavęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Jis prisipažino negalintis pasakyti, kokios yra to didėjimo priežastys. „Mes neturime atsakymo į šį klausimą, bet tai mus stebina“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo nuomone, tai rodo, kad dar tikrai yra ką veikti darant paslaugas prieinamas. „Čia reikalingas proveržis. Didžiausia galimybė – stengtis, kad paslaugų kainos nebūtų didelės“, – teigė V.Vasiliauskas.
Be to, iš tiesų daugėja gyventojų, kurie neturi sąskaitų, tai rodo, kad kova su šešėline ekonomika vis dar nesėkminga – dalis gyventojų nemato reikalo turėti sąskaitas ir jas uždaro.
Nemato poreikio arba nepatogu
Taip, beje, prisipažino dauguma Lietuvos banko apklaustųjų, kurie neturi sąskaitos banke. 60 procentų jų teigė nematantys tam poreikio, rodo 2015 metų apklausa.
Lietuvos bankas turėtų sunerimti ir dar dėl vieno skaičiaus. Pernai beveik 10 procentų apklaustųjų, kurie neturi sąskaitų, teigė, kad jiems atrodo nesaugu. Palyginti su 2014 metais, tokių padaugėjo beveik dvigubai.
Negana to, 8 procentams tokių žmonių bankai ar kitos finansinės įstaigos yra nepatogioje vietoje, taigi greičiausiai tokie žmonės gyvena provincijoje, kur bankų skyrių yra mažiau. Užpernai tokių apklaustųjų net neatsirado.
Buvo ir daugiau priežasčių, kodėl žmonės gyvena be sąskaitų: neturi pinigų, nepasitiki bankais ir kredito unijomis, padaugėjo ir nepatenkintų pernelyg dideliais aptarnavimo mokesčiais.
Bankai pokyčių nepastebi
Tačiau komerciniai bankai teigia nematantys, kad mažėtų sąskaitų ir daugėtų gyventojų, kuriems nereikalingos bankų paslaugos. Nors emigracija ir padidėjo, bet tai esą nepaveikė indėlininkų.
Penktadalis žmonių pernai neturėjo sąskaitų, ir tas skaičius auga. Dabar tokių yra jau 23 procentai, – sakė V.Vasiliauskas.
„Aktyvių klientų sąskaitų skaičius SEB banke kasmet didėja – SEB banko statistika rodo, kad jų kas metus paauga po keliolika tūkstančių“, – komentare teigė SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius.
Pasak jo, neaktyvias klientų sąskaitas, kuriose jie nelaiko jokių lėšų bei nesinaudoja kitomis banko paslaugomis, bankas kartą per metus peržiūri ir, įspėjęs klientus, uždaro tokias tuščias sąskaitas.
Lietuvos bankų asociacija taip pat neturi duomenų, kad daugėtų gyventojų, kurie atsisako bankinių paslaugų.
„Mūsų duomenimis, tik apie dešimt procentų žmonių nesinaudoja bankais ir kitomis finansų įstaigomis, ir šis skaičius išlieka pastovus“, – 15min sakė Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Todėl jam kelia abejonių Lietuvos banko užsakytos apklausos rezultatai.
