Lietuvos banko kantrybė trūko: kreditų unijų problemas siūlo spręsti steigiant kooperatinius bankus

Lietuvos banko ekspertų darbo grupė atlikusi kredito unijų sektoriaus tyrimą parengė siūlymus, kaip pertvarkyti šį sektorių. Per pastaruosius 5 metus kredito unijų sistema dirbo nuostolingai, o bendras nuostolis viršijo 100 milijonų litų.
Didžiausia kredito unija – Vilniaus taupomoji kasa – paskelbta nemokia.
Didžiausia kredito unija – Vilniaus taupomoji kasa – paskelbta nemokia. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ekspertai teigia, jog sistema nėra tvari, todėl reformų būtina imtis nedelsiant. Kreditų unijoms siūloma jungtis į kooperatinius bankus, kurių priežiūra būtų griežtesnė.

Atsvara komerciniams bankams

Pastaruosius metus kreditų unijų veikla buvo nuostolinga ir netvari

„Ir ekspertų tyrimas, ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos rodo, kad tiesiausias kelias į kredito unijų sektoriaus stiprinimą – kooperacija. Telkimasis į kooperatinius bankus būtų naudingas visiems – tiek pačioms unijoms, tiek finansinių paslaugų vartotojams. Tik padidėjus unijų sektoriaus konkurencingumui jis turėtų galimybę tapti visaverte atsvara komerciniams bankams“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pasak jo, pastaruosius metus kreditų unijų veikla buvo nuostolinga ir netvari: „Norime pradėti viešą diskusiją dėl šio sektoriaus pertvarkos. Galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus visus argumentus ir pasikonsultavus su visomis šalimis. Toks konsultacinis dokumentas išleidžiamas pirmą kartą Lietuvos banko istorijoje.“

Lietuvos banko atstovas pabrėžė, kad šiuo metu Kredito unijų kapitalas yra menkas, būtina kuo greičiau priimti reikiamus teisės aktus. Tvarus kapitalas turi būti kaupiamas iš pelno, o ne iš įnašų, kurie gali būti bet kada atsiimami. Šiuo metu Seime svarstomas kredito unijų įstatymas.

Reikia esminio gydymo

Yra patvirtintos naujos kredito unijų taisyklės, kurios įpareigos kreditų unijas peržiūrėti paskolų išdavimo taisykles, tačiau tai tik skausmo numalšinimas. Reikia imtis esminio gydymo, – sakė G.Šimkus.

Darbo grupės vadovas Gediminas Šimkus pateikė skaičius. Praėjusių metų pabaigoje veikė 76 kredito unijos, kurios jungė 150 tūkst. narių. Šių metų pradžioje teko uždaryti didžiausią kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“. Praėjusių metų pabaigoje uždarytos dar trys.

2013 m. indėlių augimo tempai sudarė 13 proc. Tai lėmė aukštesnės palūkanų normos. Paskolos sudaro apie pusę kreditų unijų turto. Nerimą kelia tai, kad 2013 m. neveiksnių paskolų dalis viršijo 20 proc.

„Yra patvirtintos naujos kredito unijų taisyklės, kurios įpareigos kreditų unijas peržiūrėti paskolų išdavimo taisykles, tačiau tai tik skausmo numalšinimas. Reikia imtis esminio gydymo.“, – sakė G.Šimkus.

Didžiuliai nuostoliai

Darbo grupės vadovas apgailestavo, kad bendra kredito unijų sistema veikia nuostolingai. 2012 m. nuostolis siekė 61 mln. litų, o 2013 m. – 38,3 mln, litų. Per paskutinius penkerius metus bendras nuostolis viršijo 100 mln. litų. Per 2013 m. Indėlių draudimo fondui teko išmokėti daugiau nei 380 mln. litų indėlių draudimo išmokų. Tuo pat metu stebina kredito unijų augimo tempai. Per 10 metų kredito unijos paaugo 17 kartų.

Shutterstock nuotr./Taupyklė
Shutterstock nuotr./Taupyklė

Ekspertas paaiškino, kad kredito unijos nėra maži bankai. Jų veiklos principai yra iš esmės skirtingas. Kredito unijose vienas narys turi vieną balsą. Kreditų unijų klientai gali būti tik jų nariai. Kredito unija nebūtinai siekia pelno.

„Kooperatiniame banke turėtų galioti savitarpio kapitalo užtikrinimo sistemas – „vienas už visus ir visi už vieną“. Siūlome steigti dviejų lygių priežiūrą. Kooperatiniai bankai būtų bankai, su kitokiu valdymu“, – sakė G.Šimkus.

Siūlomi kintamos grąžos indėliai

Pasak finansų specialisto, prieš susijungiant būtina įvertinti unijų situaciją ir jų turtą. „Siūlome įgyvendinti naują finansinį instrumentą – kintamos grąžos indėlis. Nebūtų iš anksto sutarto dydžio palūkanų, tačiau skirstant pelną galima grąža nėra ribojama. Taip būtų sukuriama finansinė paskata aktyviai dalyvauti valdyme. Tokiems indėliams galiotų indėlių draudimas.“

Šis finansinis instrumentas galėtų būti naudojamas ne tik kredito unijose, bet ir bankuose. Tiesa, ekspertai patikslino, jog tradiciniai bankai veikia kitais principais nei kredito unijos, jie siekia pelno akcininkams ir su pelnu sieti palūkanų jiems tiesiog neapsimokėtų. Lietuvos banko ekspertų nuomone, priėmus įstatymus sistemos reforma galėtų prasidėti 2016 m.

Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Fortunatas Dirginčius 15min.lt teigė, jog Lietuvos banko idėją išgirdo tik vakar ir kol kas negali jos išsamiai komentuoti. Jo manymu, tai gali destabilizuoti sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų