Šalies ekonomika, naujausiomis prognozėmis, turėtų augti 1,3 proc., o 2024 m. – jau 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Infliacija ir toliau mažės, tačiau ne iki 2 proc. siekiamo lygio, teigė G.Šimkus.
„Infliacija iki galo nėra įveikta, bet ji mažėja. Šių metų antroje pusėje įžengsime į vienaženklę teritoriją. Darbo užmokesčio augimas šiais metais viršys infliacijos augimą“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Prognozuojama, kad darbo užmokestis šiais metais augs 10 proc. Šią prognozę Lietuvos bankas pagerino – anksčiau 2023 m. prognozuotas 9,1 proc. augimas.
Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija sieks 9 proc., o 2024 m. ji sumažės iki 2,7 proc.
„Infliacijos mažėjimui didžiausią įtaką turėjo energijos kainų mažėjimas. <...> Mes matome, kad kitas veiksnys – maisto kainų augimas tampa pagrindiniu infliaciją lemiančiu veiksniu“, – kalbėjo G.Šimkus.
Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos didinimą jis pavadino „karčiu vaistu“, tačiau pabrėžė, kad tai būtina siekiant kovoti su infliacija.
Jis teigė, kad jau pradedame matyti ECB pinigų politikos rezultatus. Nuo liepos mėnesio šešis kartus buvo didintos palūkanų normos – iš viso 3,5 proc. punktais. Griežtinimo politika siekiama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų apie 2 proc.
„Pinigų politikos normalizavimas ir griežtinimas yra kartus vaistas, norint užgesinti infliacijos laužą“, – teigė G.Šimkus.
Dėl palyginamosios bazės namų ūkio vartojimas padidėjo 0,5 proc., tačiau skaičiuojant kas ketvirtį namų ūkių vartojimas traukdavosi po 0,7 proc.
G.Šimkus teigė, kad sausio mėnesį namų ūkių lūkesčiai buvo geriausi nuo karo Ukrainoje pradžios. Prognozuojama, kad, slopstant infliacijai, augant darbo užmokesčiui, esant stipriai darbo rinkai, perkamoji namų ūkių galia augs.
Praėjusiais metais reikšmingai padidėjo darbingo amžiaus gyventojų skaičius – tai susiję su migracijos tendencijomis, kurias pakurstė ir bėgantys nuo karo Ukrainoje. Tai savo ruožtu lėmė, kad pernai buvo fiksuotas didžiausias užimtųjų skaičius nuo 2008 m.
Nedarbas išlieka žemas – Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis šiais metais bus 6,6 proc., o 2024 m. sumažės iki 6,4 proc.
G.Šimkus teigė, kad ukrainiečiai bendrą užimtumo lygį padidino 1 proc., o nedarbo lygis padidėjo 0,3 proc.
„Jei ukrainiečiai nebūtų atvykę į Lietuvą, darbo jėga būtų augusi perpus lėčiau“, – kalbėjo G.Šimkus.
Karo pabėgėliai sukūrė apie 400 mln. eurų pridėtinės vertės arba iki 1 proc. šalies BVP.
Papildysime
