Tokius Lietuvos banko prognozių scenarijus antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Konvencinis scenarijus, parengtas kovo 1 d., nevertino visų sankcijų poveikio, tačiau jame buvo reikšmingai peržiūrėtos metinės Lietuvos ekonomikos prognozės.
Konvencinio scenarijaus atveju BVP turėtų augti 2,7 proc, tuo tarpu šoko scenarijaus atveju metinis BVP augimas būtų 0,4 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju – jeigu prekybos su Rusija, Ukraina, Baltarusija, nebelieka, o energijos ir maisto kainos vėl pasiekia nuo vasario 28 d. fiksuotus rekordus – Lietuvos BVP susitrauktų 1,2 proc.
Tuo tarpu infliacijos raidos scenarijai visais yra panašūs – visais trimis atvejais ji viršytų 10 proc., o 2023 m. turėtų nusileisti iki 2,7-3 proc.
Ankstesnę 2022 m. BVP prognozę Lietuvos bankas jau sumažino nuo 3,6 proc., o infliacijos prognozę padidino iki 10,5 proc. Anksčiau šis rodiklis siekė 5,1 proc.
Infliacijos augimą daugiausiai lems energijos komponentė, tai bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Išaugusios maisto kainos taip pat lems didesnę infliacijos dalį nei iki šiol. Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, todėl karui užsitęsus ir sutrikus šių žemės ūkio kultūrų auginimui ir pardavimui, tam tikrų maisto produktų kainos galėtų kilti net keletą kartų.
Kita vertus, Lietuvos namų ūkiai per pandemiją sukaupė nemažai pinigų, todėl dėl įvairių priežasčių didėjanti infliacija neturėtų reikšmingai sumažinti jų vartojimo. Pajamų augimas per pandemiją taip pat pasiekė rekordinius tempus, atlyginimų augimas perkopė dviženklius skaičius.
Nors infliacija mažina gyventojų perkamąją galią, tačiau Lietuvos bankas mano, kad namų ūkiai turi gana didelius rezervus amortizuoti jos poveikį.
„Vertinant bendrai visus Lietuvos namų ūkius, jų gaunamų disponuojamų ir perteklinio taupymo mažėjimas turėtų sudaryti sąlygas pakankamai sparčiam namų ūkių vartojimo augimui netgi esant spartiems infliacijos lygiams“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pagal Lietuvos banko vertintus scenarijus, įtaką Lietuvos ekonomikai galėtų daryti penki pagrindiniai kanalai: eksporto į tris kariaujančias šalis sumažėjimas, paklausos mažėjimas ES valstybėse, importuojamų žaliavų trūkumas ir brangimas; energijos, žaliavų ir maisto kainų didėjimas, padidėjusio neapibrėžtumo dėl ateities poveikis.
„Šoko scenarijaus atveju mes darome prielaidą, kad eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą sumažėja dviem trečdaliais, pagal didesnio šoko scenarijų eksporto šia kryptimi išvis nelieka“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jis pridūrė, kad tokie scenarijai nurodo kraštutinį poveikį Lietuvos ekonomikai ir yra hipotetiniai.
Prekybos tarp kariaujančių šalių sumažėjimą pirmiausia pajustų logistikos sektorius
Tolesnį realų BVP augimą labiausiai veiks eksporto mažėjimas į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, taip pat žaliavų tiekimo iš šių šalių sumažėjimas, kas galėtų atsiliepti tokiems sektoriams kaip statybos.
„Prekybos sumažėjimas Rusijos, Baltarusijos kryptimi taip pat turės poveikį, nes mes būdami tarp Rytų ir Vakarų esame svarbi logistikos dalis. Visa tai turėtų veikti transporto sektorių“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jo teigimu, logistikos verslas būtų vienas pirmųjų, kurie pajustų įtaką krentant prekybos apimtims su Rusija ir Baltarusija.
Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kadLietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį.
Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto. Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
Tuo tarpu Lietuvos eksportas į artimiausias Rytų kaimynes nebūtų toks skausmingas, kadangi į Rusiją ir Baltarusiją iš Lietuvos daugiausiai yra reeksportuojama. „Tokia produkcija sukuria mažiau pridėtinės vertės ir praradimai šioje srityje būtų pakankamai riboti“, – kalbėjo G.Šimkus.
Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės.
Iš Rusijos bei Baltarusijos Lietuva daugiausiai importuoja energetinius, mineralinius produktus, taip pat tam tikras žaliavas, kaip įvairūs metalai ir mediena. G.Šimkaus teigimu, šios žaliavos galėtų būti pakeistos kitų šalių produkcija, tačiau nebent ilguoju laikotarpiu.
Konfliktai su Kinija ir Baltarusija gamintojų be žaliavų nepaliko
Karo kontekste kiek primirštos diplomatinės kovos su Baltarusija, dėl šioje šalyje vykstančio opozicijos persekiojimo, ir su Kinija, kurią užrūstino sprendimas Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę, turėjo realios įtakos šalies eksportui.
Lietuvos banko duomenimis, šalies gamintojų eksportas į Baltarusiją ir Kiniją sumažėjo, tačiau žaliavų importas netgi paaugo.
„Matome, kad eksporto mažėjimas vyko ne tik paskutiniais mėnesiais, bet nuo to diplomatinio ginčo pradžios. 2022 m. sausį eksportas buvo 85 proc. mažesnis nei vidutiniškai per mėnesį 2021 m. metais“, – vienašališkai įvestų Kinijos sankcijų poveikį Lietuvos eksportui įvertino G.Šimkus.
Tuo tarpu Lietuvos eksportas į Baltarusiją pradėjo mažėti tik šių metų sausio mėnesį, tai irgi siejama su šiai šaliai pritaikytomis sankcijomis. Lietuvos eksportas į Baltarusiją šį sausį buvo 20 proc. mažesnis nei vidutiniškai per mėnesį 2021 m.
