Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus interviu 15min teigė, kad 2023 metais centrinis bankas pradėjo svarbių iniciatyvų, kurios turėtų pagerinti finansinių paslaugų vartotojų situaciją.
Pavyzdžiui, iniciatyva dėl fiksuotų palūkanų normų didesnio vaidmens išduodant būsto paskolas ar refinansavimo galimybių padidinimo. Praėjusiais metais įvestas ir laikinasis solidarumo įnašas bankams, pristatyti ketinimai griežčiau reguliuoti kriptovaliutų keityklas.
Tuo tarpu šiais metais gyventojai gali tikėtis, kad per pastaruosius metus smarkiai pabrangusios paskolos ims pigti – tiesa, G.Šimkus prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanų normas ims mažinti tik metų viduryje.
Šiemet Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat tikisi, kad Seimas priims teisės aktus, įpareigojančius bankus pasiūlyti klientams protingas fiksuotas palūkanų normas, o į Lietuvą įžengs naujas užsienio bankas – daug vilčių teikia vieno Lenkijos banko vadovybės vizitas į Lietuvą gruodžio antroje pusėje.
Tiesa, „Revolut“ planai šiemet pradėti dalinti būsto paskolas, G.Šimkaus nuomone, didelio proveržio rinkoje neatneš. O paprašytas įvertinti rekordinį pelną uždirbusių bankų ketinimus šiemet branginti paslaugas (apie tai pranešė „Luminor“ ir „Revolut“) Lietuvos banko vadovas buvo griežtas: „O kaip čia gali vertinti? Aš nenoriu komentuoti atskirų įstaigų sprendimų, bet kartais godumas yra didelis.“
Interviu temos
- ECB šiemet pradės mažins bazines palūkanų normas, tačiau ne taip greitai, kaip tikisi rinka.
- Ar atsiras Lietuvos banko žadėta skaičiuoklė, skirta palyginti būsto paskolų pasiūlymus?
- Kada Lietuvos bankai pradės siūlyti fiksuotas palūkanų normas?
- G.Šimkus godumu vadina kai kurių Lietuvos bankų planus šiemet branginti įkainius klientams.
- Ar gali būti pratęstas laikinasis solidarumo įnašas?
- Kada Lietuvoje galime tikėtis naujo banko ir kokios įtakos turės „Revolut“ sprendimas dalinti būsto paskolas?
- Kaip gyvensime 2024 metais?
– Pirmiausia, ko tikėtis šiais metais turintiems būsto paskolas, nes turbūt lietuvis niekada dar taip nesekė Europos centrinio banko sprendimų, kaip pastaruosius metus. Europos centrinio banko valdančioji taryba 10 kartų iš eilės padidinusi palūkanų normas pastaruosius du kartus jau padarė pauzę.
– Aš labai norėčiau tikėtis, kad Lietuvoje mes greta kintamų palūkanų normų pagaliau pradėsime matyti ir augantį fiksuotų būsto paskolų skaičių. Ir tada šitas klausimas taps mažiau aktualus, bet turbūt jūs klausiate, kaip galėtų keistis palūkanų normos.
