Antradienį Seime G.Šimkus pristatė ekonominę šalies situaciją.
Būsto rinkoje, anot jo, stebimas nepagrįstas kainų augimas.
„Metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 metų. Kitaip tariant, matome, kad būsto kainos yra pervertintos 9 proc. Kainoms tolstant nuo ekonomiškai pagrįstų verčių, didėja kainų korekcijos rizika“, – aiškino G.Šimkus.
G.Šimkus tvirtino, kad pirmais mėnesiais po invazijos rezervacijų skaičius pirminėje būsto rinkoje buvo sumažėjęs, tačiau dabar jau atsistatė.
Visgi didžiausias karo poveikis NT rinkai jaučiamas per būsto pasiūlą.
„Karas kelia iššūkių statant tiek naujus būstus, tiek vystant statybos infrastruktūrinius projektus. Sparčiai auga statybos medžiagų kainos, gali kilti tiekimo trikdžių, užsitęsti statybos terminai. Čia reikia ieškoti sprendimų“, – pripažino jis.
Tuo metu kelias Europos centriniam bankui didinti bazinę palūkanų normą, pasak jo, gali būti atvertas jau liepą, nes trečiojo ketvirčio pradžioje bus užbaigta turto supirkimo programa.
G.Šimkus: verslas išmoko pamokas
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką ir Rusijos sukelto karo poveikį jai, G.Šimkus nurodė, kad neigiamą įtaką švelnina tai, jog Lietuvos verslai išmoko pamokas ir santykiai su Rusija ir Baltarusija yra pasikeitę, mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį.
Visgi neigiamą poveikį Lietuva pajus per tvyrantį neapibrėžtumą, stabdantį investicijas, įtampą žaliavų ir energijos rinkose, kuris kelia infliacijos paūmėjimą, importuojamų žaliavų trūkumą.
„Galimus scenarijus pristatėme kovą. Situacija nuo to laiko taip sparčiai keitėsi, kad dabar aptarinėti rodiklių nebūtų prasminga“, – sakė G.Šimkus.
Naujausias ekonomikos prognozes Lietuvos bankas rengiasi pristatyti po mėnesio. Visgi turimi duomenys, pasak banko valdybos pirmininko, rodo, kad kovą identifikuotos rizikos pasitvirtino, tad bendrojo vidaus augimo prognozes teks peržiūrėti į žemesnę pusę.
„Bent kol kas šoko išvengėme. Mes simuliavome tam tikrus jautrumo testus, kas būtų, jei būtų prarasta du trečdaliai eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, tai tie scenarijai neišsipildė. Tikėtina, kad augimas šiais metais bus, bet lėtesnis. Mes augsime, bet lėčiau nei numatyta kovo mėnesį“, – nurodė jis.
Skaudulys – infliacija
Tuo metu infliacijos prognozes, pasak G.Šimkaus, gaubia neapibrėžtumas ir netikrumas bei gausybė kompleksinių veiksnių, darančių jai įtaką.
„Jei praėjusiais metais infliaciją skatino su atsigavimu po pandemijos susiję procesai, stipri paklausa ir nespėjanti pasiūla, tai pastaruoju metu ryškus geopolitikos vaidmuo. Pagrindinis infliaciją kurstantis veiksnys šiemet didins elektros, gamtinių dujų, šilumos bei degalų kainas. Dėl karo prieš Ukrainą, sankcijų, tiekimo grandinių trikdžių, augant trąšų ir pašarų kainoms, maisto prekės šiemet brangs sparčiau, nei manėme anksčiau“, – sakė centrinio banko vadovas.
Tuo metu dėl itin spartaus tebesitęsiančio darbo užmokesčio augimo didės paslaugų kainos.
„Aptariant metinės infliacijos kaitą, manau, kad esame kažkur ties jos kupros viršumi. Į antrą metų pusę metinės infliacijos tempai turėtų leistis žemyn“, – prognozavo G.Šimkus.
Bankomatų įrengimas regionuose – iki Žolinės
Nors mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius vienam gyventojui auga, o trečdalis apklaustų gyventojų pirmenybę teikia el. mokėjimams, Lietuvoje, pasak G.Šimkaus, neblėsta simpatijos gryniesiems pinigams.
„Kad ir kokios būtų grynųjų paklausos, Lietuvos banko uždavinys yra aprūpinti gyventojus ir verslus grynaisiais pinigais, užtikrinti jų prieinamumą“, – sakė jis.
Planas pastatyti 100 naujų bankomatų Lietuvos regionuose, pasak jo, vykdomas sklandžiai ir visi suplanuoti bankomatai bus įrengti iki Žolinės.