„Lietuvos ekonomikos ilgalaikė trajektorija arba dabartinė trajektorija yra nukrypusi nuo ilgametės augimo tendencijos – nekrenta, bet ir neauga, iš principo yra sustingusi, įšalusi, trypčioja toje pačioje vietoje dvejus metus. <...> Ekonominis pavasaris yra vėluojantis, nors kaip ir būtų laikas“, – kalbėjo G.Šimkus.
LB valdybos pirmininkas nurodė, kad priežasčių augimui tarsi būtų nemažai – didėjantis gyventojų skaičius, kylančios realiosios pajamos ir didėjanti Europos Sąjungos (ES) parama. Nepaisant to, augimo potencialas neišnaudojamas, nes jį stabdo eksportuojančio verslo sektoriaus iššūkiai.
Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikai atsitiesti nepavyko – ji susitraukė 0,3 proc. nuo BVP. Šiais metais Lietuvos ūkio raida turėtų būti teigiama, tačiau augimas bus vangus.
Lietuvos bankas pamažino šalies ekonomikos augimo prognozę nuo 1,8 iki 1,6 proc. Spartesnio atsigavimo būtų galima būtų tikėtis 2025–2026 m., kai ekonomikos augimas, Lietuvos banko prognozėmis, siektų 3,1–3,3 proc.
Nedarbas šiais metais turėtų laikytis ties 7 proc., o darbo užmokestis augti dešimtadaliu, sakė G.Šimkus. Vidaus vartojimas turėtų ūgtelėti apie 3 proc.
Bendroji infliacija šiais metais sieks apie 1,5 proc. – tai mažesnis rodiklis, nei anksčiau prognozavo Lietuvos bankas. Korekciją lėmė sumažėjusios dujų kainos. Vis dėlto grynoji infliacija išliks aukštesnė ir sieks apie 3 proc.
„Tai reiškia, kad tų kainų, kurias lemia būtent vidaus veiksniai, augimas, išliks pakankamai spartus“, – nurodė G.Šimkus.
Grynosios infliacijos augimą palaiko sparčiai augantis darbo užmokestis.
Eksportas reikšmingiau augti pradės tik kitąmet
Eksportą riboja vangi rinkos paklausa ir reeksporto korekcija, tuo metu vidaus paklausa stiprėja dėl vartojimo ir investicijų.
„Eksportuotojų indėlis į bendrą ekonomikos pyragą yra svariausias, eksportas sudaro liūto – 80 proc. – dalį visame bendrajame vidutinės vertės produkte. Todėl 7 proc. eksporto smuktelėjimas nusvėrė dviženklius kai kurių sektorių augimus“, – nurodė G.Šimkus.
Lietuvos eksporto rodiklius riboja tiek sugriežtinta dvigubos paskirties prekių patikra, tiek sugriežtinta kontrolė į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis, pirmiausiai Rusiją ir Baltarusiją.
Artimiausiu metu veržlios lietuviškos kilmės prekių ekspansijos į užsienį tikėtis vargu ar galima – LB prognozuoja, kad šiais metais lietuviškos produkcijos paklausa užsienio rinkose ūgtels vos 0,5 proc.
„Aišku, geriau negu nieko, bet, jei palygintume dešimtmetį iki pandemijos, <...> vidutinis augimas buvo 4 proc. kasmet“, – sakė G.Šimkus.
Spartesnis lietuviškų prekių eksporto atsigavimas numatomas nebent 2025–2026 m.
Eksportą taip pat smukdė kiti veiksniai – sumažėjęs medienos ir jos gaminių poreikis, prastesnis žemės ūkio derlius, mažesnė chemijos gaminių paklausa bei padidėjusi chemijos produktų pasiūla iš Azijos.
Dar vienas reikšmingas veiksnys – brangusios gamtinės dujos, savo ruožtu apribojusios azoto trąšų eksportą. Šią sritį paveikė ir sankcijos Lietuvos fosfatinių trąšų gamyklai „Lifosa“.
Vis dėlto, kadangi pastarieji komponentai yra susiję daugiau su išorės veiksniais, o ne Lietuvos gamintojų konkurencingumu, LB valdybos pirmininkas į netolimos ateities perspektyvas žiūri pozityviai.
„Užleistos pozicijos užsienio rinkose gali būti susigrąžintos“, – sakė G.Šimkus, pridurdamas, kad pastaruoju metu statistika, rodanti lietuviškos kilmės prekių dalį užsienio rinkoje, vėl pradėjo augti.
Vartotojų nuotaikos – kur kas geresnės
Spaudos konferencijoje taip pat pastebėta, kad, nors Lietuvos gyventojai lieka atsargūs, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus jie pradėjo daugiau vartoti.
„Yra pagrindo galvoti, kad tai nėra tas vienkartinis kalėdinis apsipirkimas – pažabota infliacija, didėjančios pajamos sukuria realias prielaidas didesniam vartojimo augimui“, – nurodė G.Šimkus.
Auga ne tik užmokesčio fondas, bet ir socialinės išmokos, kas leidžia „atlaisvinti taupymo režimą“ tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems gyventojams.
„Prielaidas vartojimui atsigauti mato ne tik ekonomistai, bet ir patys vartotojai – jų vertinimu, dabartinis laikas gal nėra pats tinkamiausias dideliems pirkiniams, bet kur kas palankesnis, nei buvo prieš metus“, –sakė G.Šimkus.
Energijos kainos mažės dar sparčiau, bet maistas brangs
Lietuvos bankas prognozuoja tolesnį energijos kainų mažėjimą, tačiau gerų žinių dėl maisto kainų kol kas neturi.
Dujų ir elektros kainos šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2023 m. ir, žvelgiant į perspektyvą, yra dar koreguojamos. Kartu su mažėjančiomis dujų kainomis mažėja ir elektros kaina.
„Jeigu naftos kainos prielaidos yra neperžiūrėtos, jos taip pat turi nuoseklią mažėjimo tendenciją. Aišku, reikia džiaugtis atsargiai, nes tiek dujų, tiek elektros kainų prielaidos tebėra pusantro karto aukštesnės nei buvo prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje“, – nurodė G.Šimkus.
Maisto žaliavų kainos, LB vertinimu, išlieka aukštokos ir jų prielaidos buvo 5 proc. padidintos.
