„Manau, kad buvo padaryta taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia“, – į klausimą, ar savo darbą atliko tinkamai, atsakė Lietuvos banko valdybos narys, ketvirtadienį liudijęs laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai „Snoro“ banko bankroto aplinkybes.
A.Misevičius tikino, kad, jo nuomone, bankui „Snoras“ Lietuvos bankas skyrė pakankamai dėmesio nuo pat jo įsikūrimo dienos, tačiau niekas nėra apsaugotas nuo bankų griūties.
„Aš atkreipčiau dėmesį, kad ne be reikalo yra Indėlių draudimo įstatymas, ne be reikalo yra Bankroto įstatymas. Tai yra reglamentavimai, kaip turi veikti institucijos, kredito įstaigos ir ne tik. Antra reikalo pusė yra ta, kad taip, kaip ir Kelių eismo taisyklėse, nors jos yra nustatytos ir yra įstatymų, kurie sako „nesėsk neblaivus“, „nedaryk kažko“, bet, deja, avarijos įvyksta. Taip ir čia“, – palygino A.Misevičius.
Tačiau, ar buvo pastebėta, kad „Snoras“ vykdo neteisėtas operacijas, pašnekovas aiškiai nepasakė. Tiesa, jis sakė pritariantis nuomonei, kad banko bankrotą gali lemti viena operacija ar viena diena.
„Istorija puikiai žino įvykių, kai viena operacija banką verčia. Šiuo atveju tai taip pat buvo svarbu“, – užuominomis kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.
A.Misevičius atsisakė komentuoti, ar jam buvo žinoma tai, kad už bankų priežiūrą atsakingas Lietuvos banko darbuotojas Kazimieras Ramonas artimai bendravo su „Snoro“ savininkais.
„Snoro“ bankroto aplinkybes tirianti komisija ketvirtadienį apklaus buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių bei buvusį jo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
Komisijai ketvirtadienį taip pat liudijo „Snoro“ vyriausioji finansininkė Jurgita Bliumin, tačiau į žurnalistų klausimus atsakyti ji atsisakė teigdama, kad į visus klausimus atsakė komisijai.
