„Europoje atsigavimas, nors ir lėtas, vis dėlto yra. JAV ekonominis vystymasis yra gerokai spartesnis, Japonija stabiliai buksuoja. Besivystančios rinkos, pavyzdžiui, Kinija, vystosi, bet ne taip, kaip tikėtasi, Rusija ir Brazilija važiuoja žemyn, kaip ir tikėtasi. Indija viršija lūkesčius – pasaulis gana įvairus“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė V.Vasiliauskas.
Pasaulio metinės infliacijos prognozė siekia 1,7 proc., neįskaitant naftos ir maisto (su jais – 0,6 proc.). ECB tikslas – 2 proc. infliacija.
Euro zona, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, nuteikia atsargiai optimistiškai.
„Išplėstinės turto įsigijimo programos akivaizdžiai, bent jau šiuo momentu, visiems finansiniams instrumentams atsiliepia teigiamai – tiek vyriausybių vertybinių popierių, tiek bankų paskolų palūkanos mažėja, todėl poveikis yra pozityvus. Tikėkimės, kad sumanymai dėl kasmėnesinių įsigijimo apimčių bus išlaikyti“, – sakė V.Vasiliauskas.
Sausio pradžioje ECB vadovas Mario Draghi pranešė apie kiekybinio skatinimo programą – nuo kovo iki kitų metų rugsėjo ketinama per mėnesį išleisti apie 60 mlrd. eurų, siekiant paskatinti infliaciją. Ši programa bus tęsiama tol, kol infliacijos rodikliai stabiliai pagerės, arba iki 2016 metų rugsėjo mėnesio. Bendra turto pirkimo suma viršys 1,1 trln. eurų.
Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 1,5 proc., kitais metais – 1,9 proc., o 2017 proc. – 2,1 proc.
„Pagrindiniai varikliai, kurie veža ekonomiką, yra vidaus vartojimas, grynasis eksportas. Norėtųsi, kad būtų daugiau investicijų, jos kol kas yra silpnos“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
Lietuva artėja prie Vokietijos
Išplėstinė turto įsigijimo programa daro įtaką ir Lietuvos ekonomikai. V.Vasiliauskas pabrėžė, kad smarkiai krenta Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas.
„Palūkanos plokštėja, važiuoja žemyn. Iš principo įvairių laikotarpių VVP palūkanų sumažėjimas matomas nuo 0,16 iki 1,4 proc., priklausomai nuo trukmės“, – sakė jis.
V.Vasiliausko teigimu, mažėja atotrūkis tarp Lietuvos ir Vokietijos VVP pajamingumo.
Palūkanos plokštėja, važiuoja žemyn. Iš principo įvairių laikotarpių VVP palūkanų sumažėjimas matomas nuo 0,16 iki 1,4 proc., priklausomai nuo trukmės, – sakė V.Vasiliauskas.
„Kovo mėnesio atotrūkis buvo maždaug 0,88 proc. Palyginti su praėjusių metų spaliu, tai tuo metu atotrūkis buvo maždaug 1,43 proc. Artėjame“, – sakė jis.
ECB vykdoma programa turi poveikį ir Lietuvos viešiesiems finansams.
„Esame preliminariai paskaičiavę, kad Vyriausybė sutaupys skolos aptarnavimo išlaidų. 2015 metais Lietuva turėtų sutaupyti iki 30 mln. eurų, 2016 – apie 36 mln. eurų“, – sakė V.Vasiliauskas.
ECB programa BVP augimą 2015–2017 metais paskatins po 0,1 proc.
Be to, sutaupys ir įmonės bei gyventojai, nes paskolos sparčiai pinga.
„Paskolų palūkanų normos irgi turėtų sparčiai mažėti. Palūkanų sumažėjimas yra. Sakyčiau, kad vidutiniškai palūkanos, turint omenyje įvairias paskolas, nuo spalio sumažėjo 0,9–1 proc.”, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
