Manome, kad šalies gynyba yra visuotinis reikalas ir tuo turėtų rūpintis visi. Todėl tam turėtų būtų įvestas visuotinis gynybos mokestis, kaip jau yra padaryta Ukrainoje bei yra svarstoma Estijoje. Vienas iš variantų – įsteigti Gynybos fondą.
LBA tokio bankų mokesčio įvedimui nepritaria. Užsienio investuotojai jį mato kaip jų privačios nuosavybės ekspropriaciją, kuri atliekama skubos tvarka, pažeidžiant įstatymus. Jie turi Lietuvos valstybei klausimą – iš kieno kišenės reikės mokėti už kitą krizę? Kas turės didinti bankų kapitalą ir absorbuoti visus tuos nuostolius, kurie, nori nenori, vis tiek bus?
Šis mokestis yra neteisėta valstybės pagalba, nes juo yra iškraipomos konkurencijos sąlygos bankų sektoriuje. Įvedamas rezidentų koeficientas reiškia, kad „Revolut“ bankas šio mokesčio nemokės. Vadinasi, vienas rinkos dalyvis gauna neteisėtą valstybės pagalbą.
Taip pat iškraipoma konkurencija su kitais ūkio sektoriais. Skirtingose srityse veikiančios įmonės uždirba didelį pelną dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją daugiau uždirbo kai kurie sveikatos sektoriaus subjektai, ypač – dėl valstybinių pirkimų, darytų skubiai, neretai įsigyjant prekių iš vieno šaltinio, kruopščiai nevertinant kainų lygio. Medicinos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ viena uždirbo milijardinį pelną. Tad laikome šį mokestį neteisėta valstybės parama kitiems sektoriams, kuriems toks nėra taikomas.
Lietuva nesikreipė į Europos Komisiją (EK) dėl šios valstybės pagalbos patvirtinimo, todėl, priimdama šį įstatymą, šalis pažeistų Europos Sąjungos sutartį, nes EK turi išskirtinę teisę Europoje tvirtinti valstybės pagalbą.
Į esmines Europos centrinio banko (ECB) pastabas dėl šio mokesčio įvedimo nebuvo atsižvelgta. ECB – institucija, kuri Lietuvoje vykdo pinigų politiką ir iš esmės prižiūri Lietuvoje veikiančius bankus. ECB paprašė valstybės atlikti išsamią poveikio analizę, taip pat ilgalaikio poveikio vertinimą. Lietuva to nepadarė – įvertintas tik dvejų metų laikotarpis, be to, analizėje pateikti duomenys, įskaičiuojant „Revolut“ lėšas bei jų prognozuojamus pelnus, kad skaičiai būtų kuo įspūdingesni, šitaip išpučiant viso sektoriaus pelną.
ECB taip pat rekomendavo įvertinti visą ekonominį ciklą, kadangi priimti sprendimus, įvertinus vienerių metų bankų pelną, nėra teisinga. Lietuvoje dominuoja paskolos su kintamomis palūkanų normomis. Augant paskolų įmokoms, klientams jos gali tapti sunkia našta, tad Lietuvoje veikiantys bankai gali patirti ir didesnių nuostolių, jei situacija blogės. Be to, ECB akcentuoja investicinio patrauklumo sumažėjimą, nes mokesčių sistema mūsų šalyje pasidaro neprognozuojama. Užsienio investuotojai sako, kad, priėmus dabar svarstomą įstatymą, prireiks labai daug metų, kad jų pasitikėjimas Lietuvos valstybe būtų atkurtas.
Be kita ko, šis įstatymas pažeidžia Lietuvos Konstituciją, nes ūkio subjektams turi būti suteiktas laikotarpis pasirengti mokesčio mokėjimui. Finansų ministerija neatsižvelgia į kelių institucijų teisininkų pateiktas išvadas – jos argumentai teisme neatlaikytų kritikos.
