Stasys Kropas, kartu su kitais bankininkais ketvirtadienį susitikęs su premjeru Algirdu Butkevičiumi, BNS sakė, kad norėtų tokio mokesčio įvertinimo.
„Atkreipėme dėmesį, kad norėtume turėti tam tikrą įsivertinimą. Iniciatyva bus europiniu lygiu koordinuojama, matyt, bus pasitarimų ar siūlymų. Manau, tai tikrai ne šių metų projektas. Jei atsiras, tai nebent kitais metais“, – BNS sakė S.Kropas.
Jis teigė pokalbio turinio nenorintis komentuoti.
„Tai buvo daugiau apsikeitimas nuomonėmis, ir mes tik pasakėme, kad dėl to mokesčio nėra nieko aišku – ko tikimasi fiskaline prasme, koks bus jo poveikis atskiroms sritims, kas bus galutinis to mokesčio mokėtojas. Nėra Lietuvoje jokios medžiagos, mes matėme tik Vertybinių popierių biržos įvertinimą, kad ten bus 4 mln. litų pajamų. Fiskaline prasme jis bus nereikšmingas“, – sakė S.Kropas.
Jo nuomone, didžioji dalis finansinių sandorių mokesčio galėtų atsirasti dėl Vyriausybės vertybinių popierių pirkimo-pardavimo, nes ES pasiūlyme numatoma, kad bus apmokestinami fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai.
Anksčiau žadėjusi sausio mėnesį kreiptis į Europos Komisiją dėl finansinių sandorių mokesčio įvedimo, premjero A.Butkevičiaus Vyriausybė nusprendė šį klausimą atidėti, kol bus surinkta papildomai informacijos.
Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius gruodį po susitikimo su eurokomisaru Algirdu Šemeta pranešė, kad Lietuva prisidės prie grupės Europos Sąjungos (ES) šalių, kurios ketina įvesti finansinių sandorių mokestį. Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta pasveikino šį žingsnį, kurį žengusi Lietuva taptų dvyliktąja valstybe, parėmusia jo inicijuotą procedūrą.
Finansinių sandorių mokesčio iniciatoriai teigia, kad jis padėtų surinkti daugiau pajamų ir priverstų bankų sektorių dalytis našta siekiant įveikti krizę. Be to, anot Europos Komisijos, mokesčio įvedimas sumažintų spekuliacinius sandorius.
Šiai iniciatyvai labiausiai priešinasi Didžioji Britanija, kuri teigia, kad finansų sektoriaus apmokestinimas paskatintų investuotojus trauktis į kitus finansų centrus.
Nesulaukus visų ES narių paramos, šią priemonę ketinama įgyvendinti per vadinamąją „sustiprinto bendradarbiavimo“ procedūrą tarp pritariančių valstybių.
