„Šiandien turimais duomenimis, įvedamas anticiklinis kapitalo rezervas sudarytų visame bankų sektoriuje apie 50-60 mln. eurų – tai nėra kažkokia stresinė suma. Gerai tai, kad nedaroma staigių judesių – rezervui sukaupti duodami vieneri metai. Jį jau kaupia Švedija. Tai tiesiog makroprudencinė priemonė“, – BNS sakė M. Zalatorius.
LBA prezidentas vis dėlto mano, kad „galbūt reikėjo daugiau paruošti rinką tokiam žingsniui“.
M. Zalatoriaus teigimu, centrinio banko reikalavimas rodo, kad ekonomika auga, o įpareigojimas yra natūralus pasiruošimas galimiems ekonomikos svyravimams.
„Anticiklinio kapitalo reikalavimas nėra kažkoks blogas reiškinys, tai rodo, kad šiuo metu ekonomika auga, finansinis sektorius stiprus, o centrinis bankas tokiu atveju skatina atsidėti papildomų rezervų, kad būtų galima suvaldyti ekonomikos svyravimus, kurie, natūralu, laikas nuo laiko atsitiks. (...) Anticiklinis kapitalas kaupiamas tik per kilimą, reiškia, mes turime ekonomikos pakilimą“, – sakė M. Zalatorius.
Jis nelinkęs sieti centrinio banko reikalavimų su nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulo rizika, nes tokios rizikos teigia neįžvelgiantis: „Šiai dienai su NT susijusių „burbulinių“ reiškinių toli gražu nematome ir čia mūsų nuomonė su Lietuvos banku sutampa – burbulo nėra“.
Lietuvos bankas ketvirtadienį įpareigojo šalies bankus ir kredito unijas per vienerius metus sukaupti papildomą 0,5 proc. anticiklinį kapitalo rezervą. Ši priemonė pritaikyta pirmą kartą, o sprendimas priimtas, įvertinus kredito ir NT rinkos raidą.
Anot LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, rezervo kaupimas yra optimali ir lanksti priemonė – ekonomikos augimui sulėtėjus ar patyrus šoką, rezervo norma gali būti mažinama.
Pasak V. Vasiliausko, tiesioginio poveikio gyventojams šis sprendimas nepadarys, o komerciniams bankas neturėtų kilti problemų dėl jo kaupimo. Kitais metais LB valdyba spręs, ar reikėtų rezervą didinti iki 1 procento.
