Tikima, kad prekybai su Azijos galiūne plečiantis, ši valiuta turėtų populiarėti, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Verslininkai žinią priima kaip atsiveriančias naujas galimybes.
Statistikos departamento duomenimis, nors prekyba su Kinija dar nepasiekė prieškrizinio lygio, tačiau tiek prekių importas, tiek eksportas į šią šalį vėl auga – pernai į Lietuvą importuota 1,486 mlrd. litų vertės prekių iš Kinijos – jų vertė buvo 21 proc. didesnė nei užpernai.
Atitinkamai ir eksportas paaugo 27 proc. – iki 95,9 mln. litų.
Auganti prekyba su Kinija didina ir atsiskaitymo šios šalies valiuta poreikį, tad komerciniai bankai šiemet balandį vienas po kito užtikrino galimybę atsiskaityti Kinijos juaniais. Tokią galimybę kone vienu metu pasiūlė „Snoro“ ir Ūkio bankai, šią valiutą, tačiau tik grynaisiais, taip pat priima ir konvertuoja „Citadele“ (buvęs „Parex“) bankas.
„Snoro“ Institucinių ryšių departamento direktorė Anna Čechovskaja tikina, kad bankas jau kurį laiką jautė klientų susidomėjimą atsiskaitymu Kinijos juaniais, ir aiškina, kad procedūra nėra iš lengvųjų, nes tai naujiena tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
„Lietuvos įmonė, gavusi pervedimą juaniais ir norėdama juos konvertuoti į kitą valiutą, turi kreiptis į banko atstovus su prašymu ir kartu pateikti tarptautinio sandorio dokumentus, mat keičiamos valiutos suma negali viršyti sandoryje numatytos sumos“, – aiškina ji.
Ūkio banko Finansų rinkų tarnybos vadovas Rolandas Balandis taip pat pažymi, kad Kinija ne visoms bendrovėms leidžia atsiskaityti šia valiuta, tad Lietuvos įmonės turi sudaryti prekybos sutartį – pirkimo ir pardavimo sandorį – ir su juo kreiptis į banką.
Su Kinija tiesiogiai dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad svarstys galimybę atsiskaitinėti juaniais, tad žinią vertina teigiamai.
