Pastaruosius ketverius metus sparčiai augusi ir perteklinį biudžetą tvirtinusi Lietuva įsiveržė į ES pirmūnių gretas. Tačiau jau šiais metais viskas gali pasikeisti.
2020 metais biudžeto deficitas Lietuvoje gali būti didžiausias visoje ES – tokius vertinimus pateikė Finansų ministerija, apibendrinusi ES šalių stabilumo programose pateikiamas prognozes.
Finansų ministerijos prognozėmis, 2020 metais priklausomai nuo rizikos veiksnių išsipildymo, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas gali sudaryti nuo 9,1 procento BVP iki 11,4 procento BVP. Jei pasitvirtintų pesimistinis scenarijus, biudžeto deficitas bus vienas didžiausių per visą šalies istoriją.
„2020 metais prognozuojamas biudžeto deficitas Lietuvoje yra didžiausias ES. Nemažai numatytų ekonomikos skatinimo priemonių yra tiesiogiai susijusios su išlaidomis – tiek užimtumo srityje, tiek likvidumo. Aišku, jeigu faktinis lėšų panaudojimas bus kitoks, kitoks bus ir balanso rodiklis“, – Seimo Europos reikalų komitete pristatydama Finansų ministerijos parengtą stabilumo programą tvirtino finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Kaip rodo Finansų ministerijos surinkti duomenys, Ispanija prognozuoja, kad jos valdžios sektoriaus balansas sieks apie 10,3 proc., Estija – apie 10,1 proc, Latvija – 9,4 proc., Prancūzija – 9 proc.
Mažiausias valdžios sektoriaus balansas prognozuojamas Austrijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje ir Švedijoje.
Lietuvos bankas: deficitą dar labiau išpūs naujos iniciatyvos
Seime antradienį komentuodamas Stabilumo programoje pateikiamus duomenis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad 2020 metų biudžeto deficitas gali būti ir dar didesnis, nes į Stabilumo programą neįtrauktas naujas skatinimo priemonių paketas, kurio vertė 931 mln. eurų – apie 2,1 proc. BVP.
Lietuvos banko nuomone, tokiu atveju, deficitas, remiantis Stabilumo programos prognozėmis, galėtų siekti 11,2–13,5 proc.
„Stabilumo programos vertinamas neapima priemonių, kurios gimė vėliau – įvairios iniciatyvos ne tik Vyriausybės, bet ir kitų institucijų. Reikia galvoti apie vidutinio laikotarpio perspektyvą, nes papildomos priemonės didina valstybės skolą ir artėjame prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. skolos nuo BVP”, – įspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pavyzdžiui, Stabilumo programoje nurodyta, kad iki balandžio 27 d. Vyriausybės priimtos ekonomikos skatinimo priemonės tiesiogiai valdžios sektoriaus balansą veikia 6,8 proc. BVP.
„Tačiau esamos priemonės nuolat taisomos, priimama naujų, o biudžeto pajamų surinkimas yra kritęs, tad tai gali dar labiau bloginti valdžios sektoriaus balansą“, – pažymi Lietuvos bankas.
Svarbiausia skolintų lėšų nepravalgyti
Tad V.Vasiliauskas pabrėžia, kad labai svarbu, kad fiskalinės priemonės būtų panaudotos tikslingai, sukuriant vidutiniu laikotarpiu šalies pranašumą ir didinant konkurencingumą. Būtent tai vėliau padėtų sumažinti skolą.
„Jei pinigai skirti kasdieninėms išlaidoms, trumpalaikiu laikotarpiu tai gali paskatinti ekonomiką, bet ilguoju laikotarpiu niekaip neprisidės prie ekonominio augimo“, – mano V.Vasiliauskas.
Tokiai nuomonei pritaria ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, tvirtinantis, kad didelis biudžeto deficitas šiais metais nebūtų baisus, jei pakankamai pigias lėšas Lietuva panaudotų investicijoms, kuriančioms pridėtinę vertę ir išsaugojančioms darbo vietas.
Priešingu atveju, Lietuva dar kartą per krizę padidintų savo skolą, tačiau jokios naudos tai neatneštų.
„Jei pagal biudžetų deficitą būsime euro zonos uodegoje, turime sunerimti, nes akivaizdu, kad turėsime visą tą skylę finansuoti iš skolos. Tuomet tos optimistinės nuotaikos, kurios buvo formuojamos to, kad dėka skolos paskatinsime ekonomiką, slūgsta. Besiveriantis deficito baubas gali suryti mūsų pasiskolintas lėšas ir mes liktume situacijoje, kad vėl pasididinome skolą per krizę, bet papildomo pagreičio neįgavome kitų valstybių atžvilgiu. Nepaisant, kad turime galimybę pasiskolinti lėšų, jos bus išnaudotos padengti deficitą. Tad baigsime didesne skola už padidėjusias palūkanas“, – grėsmių įžvelgia M.Dubnikovas.
Antradienį Seime dėl vieno didžiausių istorijoje biudžeto deficitų piktinosi ir konservatorius Mykolas Majauskas.
„Pats deficito dydis yra dvilypis rodiklis, jis atspindi ne tik pajamų kritimą, kaip kad buvo praėjusios krizės sąlygomis, kai pajamos traukėsi, o išlaidų didinimui nebuvo jokių resursų. Šiuo atveju turime pajamų mažėjimą ir tuo pačiu metu fiskalinį stimulą (ekonomikos skatinimo paketą), kuris išmušą Lietuvos biudžete didžiausią fiskalinę skylę visoje ES“, – tvirtina konservatorius M.Majauskas.
Beje, Stabilumo programos vertinimą atlikęs Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad Stabilumo programoje pateiktas prasčiausias ekonomikos scenarijus – 7,3 proc. BVP nuosmukis yra švelnesnis nei kitų institucijų baziniai scenarijai, pavyzdžiui, Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, Lietuvos bankas atitinkamai prognozuoja 7,9, 8,1, 11,4 proc. BVP ekonomikos sumažėjimą 2020 m.
„Jei ekonominė padėtis vis dėlto atitiktų niūresnę raidą, tai taptų papildoma našta valstybės finansams, t. y. deficitas ir skola būtų dar didesni“, – pabrėžiama Lietuvos banko įvertinime.
Ekonomistai: svarbiausi 2021 metai
Tuo tarpu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min pabrėžė, kad šiais metais investuotojai atlaidesni prastiems valstybių fiskaliniams rodikliams, todėl didžiausi iššūkiai kils formuojant 2021 metų biudžetą. Didelis biudžeto deficitas 2021 metais gali išauginti ir skolinimosi kainą. O kuo didesnis biudžeto deficitas bus šiemet, tuo sunkiau bus jį sumažinti kitais metais.
„Reikės apsispręsti, kokį deficitą mes toleruojame. O kuo prastesnis šių metų rodiklis, tuo sudėtingiau formuoti kitų metų biudžetą. Jei sveikatos krizė iki spalio pasibaigs ir neturėsime antros bangos, bus spaudimas šalims balansuoti biudžetus ir formuoti biudžetą su žymiai mažesniais deficitais. Tuomet neatmestina diržų veržimo tikimybė. Kuo labiau atlaisvinsime šiemet, tuo didesnė tikimybė susiveržti diržus kitais metais“, – įspėja Ž.Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad Šiaurės šalyse, kurios geriau tvarkosi su pandemijos sukeltais nuostoliais, formuojant kitų metų biudžetą sugebės įtilpti į 3 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficito rėžį, kai kurios šalys vis dar gali balansuoti ir ant minus 10 proc. ribos.
„Lietuvai geriau papulti į Šiaurės šalių grupę ir 2021 metais turėti apie 3 proc. biudžeto deficitą, siekiant nepritraukti neigiamo dėmesio. Priešingu atveju, skolos kaina gali imti didėti, o jos finansavimo kaštai labai svarbu. Kuo turime geresnį įvaizdį, tuo pigiau galime skolintis ir tuo skola mažiau kainuoja. Skola nėra iššūkis, kol gali pigiai pasiskolinti“, – pabrėžė ekonomistas.
Dėl šios priežasties, jei nebus antros bangos, o ekonomika pradės atsigauti, jis siūlo rudenį peržiūrėti ekonomikos skatinimo planą ir neiššvaistyti jame numatytų lėšų, jeigu poreikio nebus.
Tiesa, Ž.Mauricas abejoja, kad Lietuva pagal valstybės biudžeto deficito dydį 2020 metais pralenks Pietų Europos šalis, kuriose karantinas truko ilgiau. Be to, jos labiau priklausomos nuo turizmo, daugiau darbuotojų naudojosi prastovų mechanizmu. Ekonomistas priminė, kad Europos Komisijos Lietuvoje prognozuojamas mažesnį biudžeto deficitą negu Ispanijoje, Italijoje ar net Prancūzijoje.
Skatinimo priemonių vertė – 17 proc. BVP
Stabilumo programoje nurodoma, kad kad 2020 metais priemonių, skirtų kovai su neigiamais COVID-19 padariniais (įskaitant 5,6 procento BVP bankų skolinimo potencialo padidinimo priemones), vertė sudarys 17,1 procento BVP.
Iš jų Programoje įvertintos priemonės, be skolinimo potencialo padidinimo priemonių, sudaro 10,6 procento BVP, o tiesiogiai valdžios sektoriaus balansą veikiančių priemonių vertė sudaro 6,8 procento BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje sudarė 36,3 procento BVP ir buvo 2,4 procentinio punkto didesnė negu 2018 metais. Šiam rodikliui poveikį darė 2019 metų pabaigoje sukauptos 1,3 mlrd. eurų lėšos, skirtos euroobligacijoms 2020 metų pradžioje išpirkti. Projektuojama, kad 2020 metais skola gali sudaryti nuo 46,8 procento BVP iki 50,6 procentų BVP.
Valstybės kontrolė: biudžeto deficitas didesnis nei per praėjusią krizę
Tuo tarpu Valstybės kontrolė pateikia skaičiavimus, kad išlaidų tempas ir pajamų nesurinkimas lems, kad valstybės skolos šoks į naujas aukštumas – šiemet skola viršys 50 procentų bendrojo vidaus produkto, o kitąmet artės prie 60 proc.
Palyginimui, ankstesnės finansų krizės metu skolos aukščiausiai buvo padidėjusios iki beveik 40 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 10,9 proc. BVP, o kitąmet – 4 proc. BVP. Biudžeto deficitas bus didžiausias bent per 15 metų ir didesnis nei per praėjusią finansų krizę 2009 m., projektuoja Valstybės kontrolė.
Tikėtina, kad iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi pakankamai stabili valdžios sektoriaus skola, 2020 m. pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus, vertina fiskalinė institucija.
Valstybės kontrolė pažymi, kad būtina vykdyti tikslingą, ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką, kuomet numatomas ekonomikos nuosmukis. Tačiau teks galvoti, kaip ateityje mažinti skolas.
Nors 2019 m. Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, fiskaliniuose rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 8,6 proc. mažesnė, negu planuota, ir siekė 2 proc. BVP, rašo Valstybės kontrolė.
Taip pat nebuvo laikytasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės ir ne visi valdžios sektoriui priskiriami biudžetai buvo vykdomi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių. Valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarė 36,3 proc. BVP.
